2017-08-05
Kelionė "NEPALIESTA LEDYNMEČIO IR CIVILIZACIJOS ŽEMĖ"
(Nepaliesta ledynmečio ir civilizacijos žemė,
fotografavo Jūra Visagurskytė ir Lina Lenkutė)
fotografavo Jūra Visagurskytė ir Lina Lenkutė)
Šalčininkų kraštas įdomus savo išskirtine teritorija, kuri vadinama "apendiksu". Tai Dieveniškės-nepaliesta didžiojo ledynmečio ir civilizacijos žemė, įdomi savo reljefu, kurioje vandenys sudaro vos vieną procentą teritorijos. Kraštas, nusėtas civilizacijos nepaliestais tuštėjančiais etnografiniais rėžiniais kaimais, kuriuose vietiniai gyventojai tebekalba "po prostu". Tų kaimų čia yra net 47.
Sakoma, kad, 1939 m. Maskvoje braižant Lietuvai grąžintos Vilniaus krašto dalies sienas, ant žemėlapio gulėjusi Stalino pypkė. Niekas nedrįsęs jos pajudinti, tad ir apibrėžę valstybės sienos liniją... Tačiau buvę kitaip-šios lietuviškos apylinkės iš pradžių atiteko Baltarusijai, o 1940 m. buvo grąžintos Lietuvai. Taip atsirado "apendiksas"-unikalus Lietuvos kampelis, giliai įsirėžęs į Baltarusijos teritoriją.
Į Dieveniškes vykome pro Jašiūnus ir Šalčininkus. Pakeliui aplankėme naujai restauruotus puošnius Jašiūnų dvaro sodybą su angliškojo stiliaus parku ir Šalčininkų Vagnerių rūmus, kuriuose šiandien įsikūrusi Stanislavo Moniuškos menų mokykla.
Dieveniškių istorinio regioninio parko plotas yra 8609 ha bei užima Poškonių ir Dieveniškių seniūnijų teritorijas. Virš 50 proc. parko teritorijos užima miškai, turtingi gamtos paminklais. Čia daug V-XII a. pilkapynų, iš kurių didžiausias yra Stakų, susidedantis iš 42 pilkapių. Stakų kaimas žymus tuo, kad čia auga ąžuolas, jam-1000 metų. Taip pat Stakų miške stūkso du konglomerato luistai (smėlio ir žvyro luistai).
Bėčionių piliakalnis įrengtas kalvoje Gaujos upelio krante. Piliakalnio papėdėje XX a. viduryje dar buvo gyvenvietės kultūrinio sluoksnio žymių. Šiandien piliakalnis įspūdingai atrodo, įrengti terasuoti ir skaldinėlio dangos takai, nutiestas 75 metrų lentų takas, pastatytas tiltas. Nuo piliakalnio apžvalgos aikštelės atsiveria gražus kraštovaizdis, puiki panorama. Piliakalnio papėdėje lankytojų patogumui pastatyta pavėsinė, įrengti mediniai suolai ir stalas.
Dieveniškės-išskirtinis spalvingas Lietuvos pasienio miestelis prie Gaujos upės.Čia gyvena ypatingi žmonės, puoselėjantys lietuvybę, darbštūs ir linksmi. Ypatinga miestelio urbanistinė struktūra-į vieną centrinę aikštę veda net penkios gatvės su išilgai išsirikiavusiomis sodybomis, aikštės gale bažnyčia.
Mitologinis akmuo Mokas stūkso 4 km į vakarus nuo miestelio, kurio kilmė siejama su Dieveniškių piliakalniu. Čia I tūkstantmetyje buvo sukrauti pirmieji pilkapiai. Pats akmuo aptinkamas prie trijų pilkapių. Stulpo formos riedulys siekia 1,6 m aukštį. Apie šį akmenį pasakojamos legendos-esą tai generolo Moko antkapio paminklas, slepiantis turtus, kurių senovėje ieškoję vietos žmonės.
Į pietus nuo miestelio-Gaujos pažintinis takas, įrengtas 2003 m. Juo vaikščiojant, galima sužinoti daug įdomių dalykų: susipažinti su Gaujos upės slėnio draustiniu, daugiau nei 400 skirtingų rūšių augalų, įvairiais paukščiais, gyvūnais, vabzdžiais ir kt. Tako ilgis apie 1,7 km, jame įrengta pavėsinės, 18 stotelių su informaciniais stendais, suolai, apžvalgos bokštas, tiesa, jau suklypęs, šalia tako yra stovėjimo aikštelė. Taku einant ir matant gražius kraštovaizdžius, civilizacijos nepaliestą gamtą, širdis atsigavo, iš nuostabaus gamtos prieglobsčio nesinorėjo išvykti...
Tačiau kelionę tęsėme toliau. Mūsų laukė dar vienas įdomus objektas - renesansinio stiliaus rūmai-pilis. Unikali, autentiškai atkurta Norviliškių pilis-puiki vieta švenčių, seminarų organizavimui traukia lankytojus jau nuo 2005 metų. Įdomi pilies istorija, kurią pristatė rūmų darbuotoja. Pasirodo, Norviliškės-istorijos paslapčių ir romantikos kampelis. Pilį XVII a. pastatė turtingas Rytprūsių pirklys Vaitiekus Šorcas, įsimylėjęs ir vedęs vietos gražuolę grafaitę Daratą Zienovičiūtę. Po vyro mirties ponia Šorcienė, pasikvietė iš Vilniaus brolius pranciškonus ir jiems užrašė pilį. Ji įpareigojo vienuolius pastatyti medinę bažnyčią, kad jie galėtų melstis už jos vyrą. 1832 m. vienuolynas buvo uždarytas, medinė bažnyčia išardyta, rąstai išvežti į Alšėnus, o ten iš jų pastatyta cerkvė. Pranciškonams išėjus, vienuolyne įsikūrė kareiviai, vėliau čia veikė mergaičių žemės ūkio mokykla. Dar vėliau , kai buvo pastatyta Norviliškių bažnyčia, klebonija. Lietuvos okupacijos metais pastatas stovėjo apleistas, tik verslininko Giedriaus Klimkevičiaus dėka jis buvo restauruotas ir atvertas lankytojams. Ne visi pilies istorijos faktai atskleisti. Kalbama, kad uždarant vienuolyną, broliai vienuoliai užkasę į žemę 18000 auksinų (sidabru ir auksu) katile netoli bažnyčios ir vienuolyno, tačiau šis lobis dar ir šiandien nesurastas... Iki šiol nerastas ir legendinis tunelis iš Norviliškių į Alšėnus, jis, vietinių gyventojų teigimu, tikrai egzistuoja. Dar sakoma, kad žymiajame 6-tame pilies kambaryje vaidenasi. Pasivaikščioję pilies takais, apžiūrėjome XVII a statytą varpinę, bet pilies vaiduoklių nesutikome... :))
VšĮ "RENGINIAI TAU" informacija
Sakoma, kad, 1939 m. Maskvoje braižant Lietuvai grąžintos Vilniaus krašto dalies sienas, ant žemėlapio gulėjusi Stalino pypkė. Niekas nedrįsęs jos pajudinti, tad ir apibrėžę valstybės sienos liniją... Tačiau buvę kitaip-šios lietuviškos apylinkės iš pradžių atiteko Baltarusijai, o 1940 m. buvo grąžintos Lietuvai. Taip atsirado "apendiksas"-unikalus Lietuvos kampelis, giliai įsirėžęs į Baltarusijos teritoriją.
Į Dieveniškes vykome pro Jašiūnus ir Šalčininkus. Pakeliui aplankėme naujai restauruotus puošnius Jašiūnų dvaro sodybą su angliškojo stiliaus parku ir Šalčininkų Vagnerių rūmus, kuriuose šiandien įsikūrusi Stanislavo Moniuškos menų mokykla.
Dieveniškių istorinio regioninio parko plotas yra 8609 ha bei užima Poškonių ir Dieveniškių seniūnijų teritorijas. Virš 50 proc. parko teritorijos užima miškai, turtingi gamtos paminklais. Čia daug V-XII a. pilkapynų, iš kurių didžiausias yra Stakų, susidedantis iš 42 pilkapių. Stakų kaimas žymus tuo, kad čia auga ąžuolas, jam-1000 metų. Taip pat Stakų miške stūkso du konglomerato luistai (smėlio ir žvyro luistai).
Bėčionių piliakalnis įrengtas kalvoje Gaujos upelio krante. Piliakalnio papėdėje XX a. viduryje dar buvo gyvenvietės kultūrinio sluoksnio žymių. Šiandien piliakalnis įspūdingai atrodo, įrengti terasuoti ir skaldinėlio dangos takai, nutiestas 75 metrų lentų takas, pastatytas tiltas. Nuo piliakalnio apžvalgos aikštelės atsiveria gražus kraštovaizdis, puiki panorama. Piliakalnio papėdėje lankytojų patogumui pastatyta pavėsinė, įrengti mediniai suolai ir stalas.
Dieveniškės-išskirtinis spalvingas Lietuvos pasienio miestelis prie Gaujos upės.Čia gyvena ypatingi žmonės, puoselėjantys lietuvybę, darbštūs ir linksmi. Ypatinga miestelio urbanistinė struktūra-į vieną centrinę aikštę veda net penkios gatvės su išilgai išsirikiavusiomis sodybomis, aikštės gale bažnyčia.
Mitologinis akmuo Mokas stūkso 4 km į vakarus nuo miestelio, kurio kilmė siejama su Dieveniškių piliakalniu. Čia I tūkstantmetyje buvo sukrauti pirmieji pilkapiai. Pats akmuo aptinkamas prie trijų pilkapių. Stulpo formos riedulys siekia 1,6 m aukštį. Apie šį akmenį pasakojamos legendos-esą tai generolo Moko antkapio paminklas, slepiantis turtus, kurių senovėje ieškoję vietos žmonės.
Į pietus nuo miestelio-Gaujos pažintinis takas, įrengtas 2003 m. Juo vaikščiojant, galima sužinoti daug įdomių dalykų: susipažinti su Gaujos upės slėnio draustiniu, daugiau nei 400 skirtingų rūšių augalų, įvairiais paukščiais, gyvūnais, vabzdžiais ir kt. Tako ilgis apie 1,7 km, jame įrengta pavėsinės, 18 stotelių su informaciniais stendais, suolai, apžvalgos bokštas, tiesa, jau suklypęs, šalia tako yra stovėjimo aikštelė. Taku einant ir matant gražius kraštovaizdžius, civilizacijos nepaliestą gamtą, širdis atsigavo, iš nuostabaus gamtos prieglobsčio nesinorėjo išvykti...
Tačiau kelionę tęsėme toliau. Mūsų laukė dar vienas įdomus objektas - renesansinio stiliaus rūmai-pilis. Unikali, autentiškai atkurta Norviliškių pilis-puiki vieta švenčių, seminarų organizavimui traukia lankytojus jau nuo 2005 metų. Įdomi pilies istorija, kurią pristatė rūmų darbuotoja. Pasirodo, Norviliškės-istorijos paslapčių ir romantikos kampelis. Pilį XVII a. pastatė turtingas Rytprūsių pirklys Vaitiekus Šorcas, įsimylėjęs ir vedęs vietos gražuolę grafaitę Daratą Zienovičiūtę. Po vyro mirties ponia Šorcienė, pasikvietė iš Vilniaus brolius pranciškonus ir jiems užrašė pilį. Ji įpareigojo vienuolius pastatyti medinę bažnyčią, kad jie galėtų melstis už jos vyrą. 1832 m. vienuolynas buvo uždarytas, medinė bažnyčia išardyta, rąstai išvežti į Alšėnus, o ten iš jų pastatyta cerkvė. Pranciškonams išėjus, vienuolyne įsikūrė kareiviai, vėliau čia veikė mergaičių žemės ūkio mokykla. Dar vėliau , kai buvo pastatyta Norviliškių bažnyčia, klebonija. Lietuvos okupacijos metais pastatas stovėjo apleistas, tik verslininko Giedriaus Klimkevičiaus dėka jis buvo restauruotas ir atvertas lankytojams. Ne visi pilies istorijos faktai atskleisti. Kalbama, kad uždarant vienuolyną, broliai vienuoliai užkasę į žemę 18000 auksinų (sidabru ir auksu) katile netoli bažnyčios ir vienuolyno, tačiau šis lobis dar ir šiandien nesurastas... Iki šiol nerastas ir legendinis tunelis iš Norviliškių į Alšėnus, jis, vietinių gyventojų teigimu, tikrai egzistuoja. Dar sakoma, kad žymiajame 6-tame pilies kambaryje vaidenasi. Pasivaikščioję pilies takais, apžiūrėjome XVII a statytą varpinę, bet pilies vaiduoklių nesutikome... :))
VšĮ "RENGINIAI TAU" informacija
