2017-06-17
Kelionė "PALŪŠĖ-MAŽOJI LIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖ AUKŠTAITIJOS NACIONALINIO PARKO PRIEGLOBSTYJE"
Labanoro regioninis parkas ribojasi su Aukštaitijos nacionaliniu parku. Vykstant į Palūšę, keliautojai būtinai turi aplankyti Mindūnų ežerų muziejų, pamatyti žvejybos ir medžioklės eksponatus, išgirsti įdomius gidžių Zitos ir Irenos pasakojimus, užlipti į Labanoro (Mindūnų) apžvalgos bokštą. iš kurio atsiveria gražus vaizdas į Labanoro girią ir Siesarties ežerą.
Labanoro regioninis parkas-didžiausias Lietuvoje, išsiskiriantis kraštovaizdžių įvairove. Jame yra 285 ežerai, didžiausią parko dalį užima miškai, daugiausia pušynai.
Palūšės kaimelyje mūsų dėmesį patraukė du objektai-pilkapio maketas, pristatantis Rytų Aukštaitijos pilkapių kultūrą bei akmens amžiaus būstas.
Palūšės bažnyčia su varpine-viena vertingiausių medinių architektūrinių ansamblių. Netoli bažnyčios, miške stūkso II Palūšės pilkapynas. Žalvario amžiuje buvo įsigaliojęs paprotys mirusiuosius laidoti pilkapiuose.
Prisižiūrėję nuostabių vaizdų nuo Ladakalnio, kur buvo aukojamos aukos baltų deivei Ladai, patraukėme Ginučių link. Čia, Ginučių vandens malūne išgirdome malūno ir krašto istorijas . 1905 m. dvarponis Gimžauskas sumanė nusavinti malūną, priklausiusį kaimo bendruomenei, tačiau kaimo vyrai pareiškė: "Pasiimk malūną, bet vandens negausi". Naktį vyrai upelio dugne sukalė aštrius kuolus, privežė velėnų, rąstų, šakų, akmenų, sukasė pylimą ir nukreipė kita Srovės upelio kryptimi. Malūnas liko stovėti prie dumblinos balos. Ponas pralaimėjo bylą teisme ir malūnas atiteko kaimui.
Senovinės bitininkystės muziejuje galima rasti unikalių bitininkystės eksponatų nuo seniausių laikų iki šios dienos, išgirsti pasakojimą apie medaus produktų svarbą žmogui, pamatyti įvairius bitininkystės įrankius, avilius, susipažinti su bitininkystės istorija. Muziejus įsikūręs miške, labai gražiai tvarkoma aplinka, daug skulptūrinių kompozicijų.
Stripeikių kaimas minimas Livonijos ordino metraščiuose nuo 1357 m. Vėliau kaimas priklausė Vilniaus vyskupo Labanoro dvarui. Jau tada garsėjo bitininkyste, kadangi duokles mokėjo medumi ir vašku.
VšĮ "RENGINIAI TAU" informacija
Labanoro regioninis parkas-didžiausias Lietuvoje, išsiskiriantis kraštovaizdžių įvairove. Jame yra 285 ežerai, didžiausią parko dalį užima miškai, daugiausia pušynai.
Palūšės kaimelyje mūsų dėmesį patraukė du objektai-pilkapio maketas, pristatantis Rytų Aukštaitijos pilkapių kultūrą bei akmens amžiaus būstas.
Palūšės bažnyčia su varpine-viena vertingiausių medinių architektūrinių ansamblių. Netoli bažnyčios, miške stūkso II Palūšės pilkapynas. Žalvario amžiuje buvo įsigaliojęs paprotys mirusiuosius laidoti pilkapiuose.
Prisižiūrėję nuostabių vaizdų nuo Ladakalnio, kur buvo aukojamos aukos baltų deivei Ladai, patraukėme Ginučių link. Čia, Ginučių vandens malūne išgirdome malūno ir krašto istorijas . 1905 m. dvarponis Gimžauskas sumanė nusavinti malūną, priklausiusį kaimo bendruomenei, tačiau kaimo vyrai pareiškė: "Pasiimk malūną, bet vandens negausi". Naktį vyrai upelio dugne sukalė aštrius kuolus, privežė velėnų, rąstų, šakų, akmenų, sukasė pylimą ir nukreipė kita Srovės upelio kryptimi. Malūnas liko stovėti prie dumblinos balos. Ponas pralaimėjo bylą teisme ir malūnas atiteko kaimui.
Senovinės bitininkystės muziejuje galima rasti unikalių bitininkystės eksponatų nuo seniausių laikų iki šios dienos, išgirsti pasakojimą apie medaus produktų svarbą žmogui, pamatyti įvairius bitininkystės įrankius, avilius, susipažinti su bitininkystės istorija. Muziejus įsikūręs miške, labai gražiai tvarkoma aplinka, daug skulptūrinių kompozicijų.
Stripeikių kaimas minimas Livonijos ordino metraščiuose nuo 1357 m. Vėliau kaimas priklausė Vilniaus vyskupo Labanoro dvarui. Jau tada garsėjo bitininkyste, kadangi duokles mokėjo medumi ir vašku.
VšĮ "RENGINIAI TAU" informacija
