Ekskursija "Nacionalinis kultūros slėnis",
2012-10-13
Ekskursijos metu lankėmės kunigaikščių Radvilų rezidencijoje - Taujėnų dvare, po to vykome į "Nacionalinį kultūros slėnį" - Anykščius, į pirmąjį Lietuvoje memorialinį muziejų - poeto ir vyskupo Antano Baranausko klėtelę, rašytojo Žukausko-Vienuolio namą-muziejų, apžiūrėjome Stanislovo Petraškos akmens tapybos parodą, Šv. Mato neogotikinę bažnyčią, pastatytą 1909 m., Šeimyniškėlių piliakalnį, buvusios Vorutos pilies vietą, J. Biliūno tėviškę Niūronyse, J.Biliūno kapą-Laimės žiburį, aplankėme Anykščių šilelį, Puntuką.
Taujėnų dvaras minimas nuo XVI a. antros pusės. Klasicizmo stiliaus rūmai, pastatyti 1802 metais, išlikę iki šių dienų. XVIII a. pabaigoje Taujėnus valdė grafas Benediktas Marikonis, kuris 1785 m. vedė M. Radvilaitę ir gavo dvarą kaip žmonos kraitį. Jis pagal italų architekto Piero de Rosso projektą pastatė rūmus ir sukūrė angliško stiliaus parką. Po B. Marikonio mirties Taujėnų dvaras atiteko Radviloms. Kunigaikščių Radvilų rezidencija čia buvo iki XX a. vidurio. Dabar Taujėnų dvaras yra privatus, jį nupirko trys broliai Stackevičiai. Dvaras restauruotas, čia šiandien puikiai dera senųjų laikų dvasia su šiuolaikine estetika. Nuo seno Taujėnų dvaras garsėjo savo turtingumu ir prašmatnumu. Rūmų interjeras buvo gausiai puoštas Radvilų giminės portretais, skulptūromis, medžioklės trofėjais, senoviniais ginklais. Taujėnų dvaras Radviloms priklausė iki sovietmečio. Jį valdė Karolis Radvila ir jo sūnus Konstantinas Radvila. Konstantinas 1941 m. buvo ištremtas į Sibirą, ten ir mirė.
Dvaro parkas minimas nuo 1698 m. Manoma, kad jį įkūrė Bonifacas Pacas, vėliau gražino B. Marikonis. Koplytėlė su Marijos statula puošia dvaro parką. Koplytėlė pastatyta toje vietoje, kur pagal istorinius šaltinius taip pat stovėjusi Lurdo Dievo Motinos koplytėlė. Didžiajame tvenkinyje , priešais dvarą, plaukioja antys ir gulbės.... čia labai gražu, verta aplankyti.
A. Baranausko klėtelė. Ją 1826 m. pastatė poeto tėvas Jonas Baronas buvusiame Anykščių priemiestyje Jurzdike. Klėtelė statyta tiktai kirviu, be pjūklo, be geležinių vinių. 1839 m. klėtelė perkelta į dabartinę vietą. Klėtelėje mėgo ilsėtis Antanas Baranauskas, čia jis sukūrė poemą "Anykščių šilelis" (1858-1859 m.). A. Baranausko brolio Jono anūkas rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis 1921 m. tėvų testamentu Baranausko sklypą gavo kaip palikimą, klėtelę išsaugojo, joje įkūrė Antano Baranausko muziejų. Čia sunešė vyskupo baldus, lagaminą, smuiką, išsaugojo Baranauskų šeimos lovą, kraičio skrynią, lentynėlę, kur buvo laikomi poeto rankraščiai, 1863 m. sukilėlių ginklus. Apie Antano Baranausko gyvenimą ir kūrybą mielai sutiko papasakoti muziejaus darbuotoja Rita Urbonienė. Įdomu, kad poeto poema "Anykščių šilelis" buvo išversta į 16 kalbų...
1925 metais Ažupiečiuose, senosios Baranauskų sodybos vietoje, Antanas Žukauskas-Vienuolis pasistatė namą, kuriame gyveno iki pat mirties 1957 m. Šiame pastate dabar veikia A. Vienuolio-Žukausko memorialinis namas-muziejus. Dabar namo pirmame aukšte įrengta ekspozicija, atspindinti rašytojo gyvenimą, kūrybą, visuomeninę veiklą, antrajame-memorialiniai kambariai. Darbo kambaryje ir A. Vienuolio kabinete viskas palikta taip, kaip buvo rašytojo paskutinę gyvenimo dieną. Visas šeimos gyvenimas sukosi darbo kambaryje. Jame - geriausių Anykščių meistrų gaminti baldai, ant sienų - garsių dailininkų paveikslai. Ant rašomojo stalo atversta knyga, kalendoriaus lapelis rodo 1957 m. rugpjūčio 17-ąją...Prie sienos - turtinga rašytojo biblioteka, joje daugiau kaip 1300 knygų.
Stanislovas Petraška - Lietuvos kariuomenės savanoris, tautodailininkas,savitų paveikslų, stebinančių unikalia technika, autorius. Paveikslų tematika įvairi: gimtinės vaizdai, rašytojų paminklai, kunigaikščiai, Trakų pilis, S.Darius ir S.Girėnas ir kt. Petraška mirė prieš keturis metus, paskutinis jo nutapytas paveikslas - Valdovų rūmai. Siena pradėta, nepabaigta, jo gyvenimo styga nutrūko...
Apžiūrėję Šv. Mato bažnyčią ir pamatę nuostabią Anykščių panoramą nuo bažnyčios bokšto, patraukėme į Šeimyniškėlių piliakalnį. Ant Šeimyniškėlių piliakalnio XIII a. stovėjo valstybinė medinė pilis, saugojusi Lietuvos valstybės pasienį. Spėjama, kad tai Mindaugo Vorutos pilies vieta. Voruta Volynės metraštyje paminėta apie 1251 m. 2004 m. prie piliakalnio iškilo medinis apžvalgos bokštas. Apžvalgos bokšte galima susipažinti su buvusios Vorutos pilies istorija, apžiūrėti ekspoziciją, pilies maketą, archeologinius radinius. Taip pat čia galima išmėginti rankos miklumą, akies taiklumą, šaudant iš lanko, metant ietį.
Liūdna J. Biliūno istorija... Apie jo gyvenimą ir kūrybą J. Biliūno tėviškėje Niūronyse plačiai papasakojo muziejaus darbuotoja Nijolė Kirvelienė. Rašytojo kūrinių veikėjai įamžinti prie keliuko ir sodybos stovinčiose medžio skulptūrose. 1989 m., minint J. Biliūno 110-ąsias gimimo metines, sodyboje buvo atstatytas kryžius. Įspūdingai atrodo Laimės žiburys ant aukšto kalno, kur ilsisi rašytojo palaikai...
Paskutinė ekskursijos stotelė - Anykščių šilelis, Puntuko akmuo. Dar ir šiandien netoli didžiulio akmens lapoja šventųjų ąžuolų palikuonys....Puntuko akmenyje didelėmis raidėmis iškalti Atlanto vandenyną perskridusių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai.
Taujėnų dvaras minimas nuo XVI a. antros pusės. Klasicizmo stiliaus rūmai, pastatyti 1802 metais, išlikę iki šių dienų. XVIII a. pabaigoje Taujėnus valdė grafas Benediktas Marikonis, kuris 1785 m. vedė M. Radvilaitę ir gavo dvarą kaip žmonos kraitį. Jis pagal italų architekto Piero de Rosso projektą pastatė rūmus ir sukūrė angliško stiliaus parką. Po B. Marikonio mirties Taujėnų dvaras atiteko Radviloms. Kunigaikščių Radvilų rezidencija čia buvo iki XX a. vidurio. Dabar Taujėnų dvaras yra privatus, jį nupirko trys broliai Stackevičiai. Dvaras restauruotas, čia šiandien puikiai dera senųjų laikų dvasia su šiuolaikine estetika. Nuo seno Taujėnų dvaras garsėjo savo turtingumu ir prašmatnumu. Rūmų interjeras buvo gausiai puoštas Radvilų giminės portretais, skulptūromis, medžioklės trofėjais, senoviniais ginklais. Taujėnų dvaras Radviloms priklausė iki sovietmečio. Jį valdė Karolis Radvila ir jo sūnus Konstantinas Radvila. Konstantinas 1941 m. buvo ištremtas į Sibirą, ten ir mirė.
Dvaro parkas minimas nuo 1698 m. Manoma, kad jį įkūrė Bonifacas Pacas, vėliau gražino B. Marikonis. Koplytėlė su Marijos statula puošia dvaro parką. Koplytėlė pastatyta toje vietoje, kur pagal istorinius šaltinius taip pat stovėjusi Lurdo Dievo Motinos koplytėlė. Didžiajame tvenkinyje , priešais dvarą, plaukioja antys ir gulbės.... čia labai gražu, verta aplankyti.
A. Baranausko klėtelė. Ją 1826 m. pastatė poeto tėvas Jonas Baronas buvusiame Anykščių priemiestyje Jurzdike. Klėtelė statyta tiktai kirviu, be pjūklo, be geležinių vinių. 1839 m. klėtelė perkelta į dabartinę vietą. Klėtelėje mėgo ilsėtis Antanas Baranauskas, čia jis sukūrė poemą "Anykščių šilelis" (1858-1859 m.). A. Baranausko brolio Jono anūkas rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis 1921 m. tėvų testamentu Baranausko sklypą gavo kaip palikimą, klėtelę išsaugojo, joje įkūrė Antano Baranausko muziejų. Čia sunešė vyskupo baldus, lagaminą, smuiką, išsaugojo Baranauskų šeimos lovą, kraičio skrynią, lentynėlę, kur buvo laikomi poeto rankraščiai, 1863 m. sukilėlių ginklus. Apie Antano Baranausko gyvenimą ir kūrybą mielai sutiko papasakoti muziejaus darbuotoja Rita Urbonienė. Įdomu, kad poeto poema "Anykščių šilelis" buvo išversta į 16 kalbų...
1925 metais Ažupiečiuose, senosios Baranauskų sodybos vietoje, Antanas Žukauskas-Vienuolis pasistatė namą, kuriame gyveno iki pat mirties 1957 m. Šiame pastate dabar veikia A. Vienuolio-Žukausko memorialinis namas-muziejus. Dabar namo pirmame aukšte įrengta ekspozicija, atspindinti rašytojo gyvenimą, kūrybą, visuomeninę veiklą, antrajame-memorialiniai kambariai. Darbo kambaryje ir A. Vienuolio kabinete viskas palikta taip, kaip buvo rašytojo paskutinę gyvenimo dieną. Visas šeimos gyvenimas sukosi darbo kambaryje. Jame - geriausių Anykščių meistrų gaminti baldai, ant sienų - garsių dailininkų paveikslai. Ant rašomojo stalo atversta knyga, kalendoriaus lapelis rodo 1957 m. rugpjūčio 17-ąją...Prie sienos - turtinga rašytojo biblioteka, joje daugiau kaip 1300 knygų.
Stanislovas Petraška - Lietuvos kariuomenės savanoris, tautodailininkas,savitų paveikslų, stebinančių unikalia technika, autorius. Paveikslų tematika įvairi: gimtinės vaizdai, rašytojų paminklai, kunigaikščiai, Trakų pilis, S.Darius ir S.Girėnas ir kt. Petraška mirė prieš keturis metus, paskutinis jo nutapytas paveikslas - Valdovų rūmai. Siena pradėta, nepabaigta, jo gyvenimo styga nutrūko...
Apžiūrėję Šv. Mato bažnyčią ir pamatę nuostabią Anykščių panoramą nuo bažnyčios bokšto, patraukėme į Šeimyniškėlių piliakalnį. Ant Šeimyniškėlių piliakalnio XIII a. stovėjo valstybinė medinė pilis, saugojusi Lietuvos valstybės pasienį. Spėjama, kad tai Mindaugo Vorutos pilies vieta. Voruta Volynės metraštyje paminėta apie 1251 m. 2004 m. prie piliakalnio iškilo medinis apžvalgos bokštas. Apžvalgos bokšte galima susipažinti su buvusios Vorutos pilies istorija, apžiūrėti ekspoziciją, pilies maketą, archeologinius radinius. Taip pat čia galima išmėginti rankos miklumą, akies taiklumą, šaudant iš lanko, metant ietį.
Liūdna J. Biliūno istorija... Apie jo gyvenimą ir kūrybą J. Biliūno tėviškėje Niūronyse plačiai papasakojo muziejaus darbuotoja Nijolė Kirvelienė. Rašytojo kūrinių veikėjai įamžinti prie keliuko ir sodybos stovinčiose medžio skulptūrose. 1989 m., minint J. Biliūno 110-ąsias gimimo metines, sodyboje buvo atstatytas kryžius. Įspūdingai atrodo Laimės žiburys ant aukšto kalno, kur ilsisi rašytojo palaikai...
Paskutinė ekskursijos stotelė - Anykščių šilelis, Puntuko akmuo. Dar ir šiandien netoli didžiulio akmens lapoja šventųjų ąžuolų palikuonys....Puntuko akmenyje didelėmis raidėmis iškalti Atlanto vandenyną perskridusių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai.
