2017-05-27
Kelionė "SŪDUVA-TAUTINIO ATGIMIMO LOPŠYS"
Kelionėje sužinojome, kas per kraštas Sūduva, kokie žmonės ten gyvena, kodėl Sūduva-tautinio atgimimo lopšys ir kokie tautinio atgimimo šaukliai šiam krašte gimė.
Net 6 iš 20 Valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios akto, signatarų yra iš Sūduvos. Vienas jų-Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius. Šiame regione gimė ir Jonas Jablonskis-lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas. Iš šio krašto kilęs Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka. Čia prasidėjo lietuvybės gaivinimo sąjūdis, čia buvo platinama lietuviška spauda, kaip "Aušra", čia buvo redaguojamas "Varpas". Knygnešiai J. Kancleris, P. Mikolainis ir kiti drąsūs, stiprios valios vyrai aprūpindavo spauda žymius veikėjus, kaip V. Kudirka, K. Grinius, S. Matulaitis ir kt.
Tautinio sąjūdžio veikėjas Vincas Šlekys laikomas Marijampolės kraštotyros muziejaus įkūrėju, kuriame apsilankėme ir mes. Ar žinote, kad Sūduvos sostinė yra Marijampolė? Sūduvos herbu laikomas Marijampolės apskrities herbas. Sėjėjas, vaizduojamas herbe, atspindi šio krašto žmonių pagrindinį verslą-žemdirbystę, kuri buvo ir yra svarbus krašto materialinės gerovės ir kultūros šaltinis. Muziejus įdomus, siūlytume atvykusiems būtinai jį aplankyti. Taip pat turėjome turiningą ekskursiją Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje, kurią vedė gidas Jonas Gustaitis. Muziejus įkurtas 1993 m. ir skirtas Lietuvos partizanų kovoms Sūduvoje atminti.
Paežeriuose, Pilviškių sen. turistai gausiai lanko Vinco Kudirkos gimtinės klėtelę-muziejų. Apsilankėme ir mes. Sodybą įkūrė rašytojo tėvas Motiejus. Pirmojo pasaulinio karo metais sodyba buvo nugriauta, liko tik klėtelė, kurią V.Kudirka ypač mėgo. Šiandien Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus yra privačioje teritorijoje, kurią žemės savininkės planuoja parduoti, o tai reikštų, kad klėtelės nebeliks (!). Reikėtų susirūpinti Kultūros paveldo departamentui dėl unikalaus objekto išsaugojimo...
Nuostabūs Sūduvos dvarai. Jau buvome Zyplių, Gelgaudiškio dvaruose, o šiandien apsilankėme išskirtinės architektūros Paežerių dvare Vilkaviškio rajone, Puikiai restauruoti dvaro rūmai, statyti 1795-1799 m., graži romantizmo bruožų oficina su šalia jos, pietų pusėje, iškylančiu Belvederio bokštu. Oficinoje įsikūręs muziejus, turintis meno ir priešistorės ekspozicijas. Nuo Belvederio bokšto atsiveria puikus vaizdas į parką ir į Paežerių ežerą.
Sūduva išaugino didį žmogų-Joną Basanavičių. Prisikėlusi tauta jį pavadino garbingu Lietuvos Patriarcho vardu. Jo sodyba Ožkabaliuose - išskirtinė, gražiai tvarkoma, šalia sodybos žaliuoja ąžuolai. 1988 m. balandžio 1 d. čia buvo pradėtas sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas, kuris dabar užima net 40 hektarų plotą. Jame pasodinta 8500 ąžuolų. Įspūdinga, geras jausmas apima vaikščiojant po ąžuolų giraites, skirtas svarbiausioms valstybės istorijos datoms pažymėti, jų šiandien yra 14. Tai-Tautos atminties giraitė, Baltų giraitė, Vasario 16-osios Akto signatarų giraitė,Knygnešių giraitė ir kitos. Garbingiausioje vietoje pasodinti ąžuoliukai didiesiems mūsų tautos vyrams: J. Basanavičiui, S. Daukantui, A. Smetonai, Vydūnui ir kitiems.
VšĮ "RENGINIAI TAU" informacija
Net 6 iš 20 Valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios akto, signatarų yra iš Sūduvos. Vienas jų-Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius. Šiame regione gimė ir Jonas Jablonskis-lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas. Iš šio krašto kilęs Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka. Čia prasidėjo lietuvybės gaivinimo sąjūdis, čia buvo platinama lietuviška spauda, kaip "Aušra", čia buvo redaguojamas "Varpas". Knygnešiai J. Kancleris, P. Mikolainis ir kiti drąsūs, stiprios valios vyrai aprūpindavo spauda žymius veikėjus, kaip V. Kudirka, K. Grinius, S. Matulaitis ir kt.
Tautinio sąjūdžio veikėjas Vincas Šlekys laikomas Marijampolės kraštotyros muziejaus įkūrėju, kuriame apsilankėme ir mes. Ar žinote, kad Sūduvos sostinė yra Marijampolė? Sūduvos herbu laikomas Marijampolės apskrities herbas. Sėjėjas, vaizduojamas herbe, atspindi šio krašto žmonių pagrindinį verslą-žemdirbystę, kuri buvo ir yra svarbus krašto materialinės gerovės ir kultūros šaltinis. Muziejus įdomus, siūlytume atvykusiems būtinai jį aplankyti. Taip pat turėjome turiningą ekskursiją Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje, kurią vedė gidas Jonas Gustaitis. Muziejus įkurtas 1993 m. ir skirtas Lietuvos partizanų kovoms Sūduvoje atminti.
Paežeriuose, Pilviškių sen. turistai gausiai lanko Vinco Kudirkos gimtinės klėtelę-muziejų. Apsilankėme ir mes. Sodybą įkūrė rašytojo tėvas Motiejus. Pirmojo pasaulinio karo metais sodyba buvo nugriauta, liko tik klėtelė, kurią V.Kudirka ypač mėgo. Šiandien Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus yra privačioje teritorijoje, kurią žemės savininkės planuoja parduoti, o tai reikštų, kad klėtelės nebeliks (!). Reikėtų susirūpinti Kultūros paveldo departamentui dėl unikalaus objekto išsaugojimo...
Nuostabūs Sūduvos dvarai. Jau buvome Zyplių, Gelgaudiškio dvaruose, o šiandien apsilankėme išskirtinės architektūros Paežerių dvare Vilkaviškio rajone, Puikiai restauruoti dvaro rūmai, statyti 1795-1799 m., graži romantizmo bruožų oficina su šalia jos, pietų pusėje, iškylančiu Belvederio bokštu. Oficinoje įsikūręs muziejus, turintis meno ir priešistorės ekspozicijas. Nuo Belvederio bokšto atsiveria puikus vaizdas į parką ir į Paežerių ežerą.
Sūduva išaugino didį žmogų-Joną Basanavičių. Prisikėlusi tauta jį pavadino garbingu Lietuvos Patriarcho vardu. Jo sodyba Ožkabaliuose - išskirtinė, gražiai tvarkoma, šalia sodybos žaliuoja ąžuolai. 1988 m. balandžio 1 d. čia buvo pradėtas sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas, kuris dabar užima net 40 hektarų plotą. Jame pasodinta 8500 ąžuolų. Įspūdinga, geras jausmas apima vaikščiojant po ąžuolų giraites, skirtas svarbiausioms valstybės istorijos datoms pažymėti, jų šiandien yra 14. Tai-Tautos atminties giraitė, Baltų giraitė, Vasario 16-osios Akto signatarų giraitė,Knygnešių giraitė ir kitos. Garbingiausioje vietoje pasodinti ąžuoliukai didiesiems mūsų tautos vyrams: J. Basanavičiui, S. Daukantui, A. Smetonai, Vydūnui ir kitiems.
VšĮ "RENGINIAI TAU" informacija
