2025-03-29 d. kelionė
,,PAŽINK AKMENĖS KRAŠTO ISTORIJĄ, GAMTOS IR KULTŪROS VERTYBES"
2025-03-29 d. ,,PAŽINK AKMENĖS KRAŠTO ISTORIJĄ, GAMTOS IR KULTŪROS VERTYBES"
(Ši kelionė tiems, kas domisi Žemaičių krašto istorija, kas nori susipažinti su Akmenės kraštu, garsėjančiu gamtos turtais: Ventos regioniniu parku, Jūros periodo atodangomis, kas nori atiduoti pagarbą Lietuvą garsinusiam šviesuoliui Simonui Daukantui ir kitiems žymiems Žemaitijos sūnums)
Lankytini objektai: Papilė - Šv. Juozapo bažnyčia, Simono Daukanto memorialinis muziejus, Jurakalnio pažintinis takas, 15 kamienų liepa, Papilės I piliakalnis, Jurakalnio atragio ir apžvalgos bokštas, Papilės Jūros periodo atodanga. Venta - Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia, Ventos regioninio parko lankytojų centras. Akmenė - Akmenės krašto muziejus, Šv. Onos bažnyčia, Akmenės gamtos ir kultūros parkas.
Papilės gyvenvietė pirmą kartą buvo paminėta 1339 m, kai ją nusiaubė Livonijos kariuomenė. Žinoma, kad ant piliakalnių stovėjusi pilis. 1493 m. čia pastatyta pirmoji bažnyčia, o 1637 m. parapijinė mokykla. Nuo 1600 m. Papilė minima kaip miestelis.
Šv. Juozapo bažnyčia pastatyta 1887 m. Antrojo pasaulinio metu bažnyčia apdegė, vėliau buvo suremontuota. Dabartinės bažnyčios interjeras klasicizmo stiliaus, turi ir gotikos elementų.
Simonas Daukantas (1793-1864) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. Mokėsi Kretingoje, Žemaičių Kalvarijoje, Vilniuje , įsigijo filomatų-filaretų bylų teisių magistro diplomą , išvyko į Rygą, kur tarnavo Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje. Vėliau dirbo Senato valdininku Sankt Peterburge, didesnę tarnybos dalį dirbęs už Lietuvos Metriką atsakingame Senato padalinyje. S. Daukanto ir jo bendražygių pastangomis iš carinės valdžios 1841 m. buvo gautas leidimas steigti parapijines lietuviškas mokyklas Lietuvoje. Šis leidimas legalizavo jau veikiančias mokyklas ir leido plėsti jų tinklą, kas labai prisidėjo prie lietuvių kalbos išlaikymo ir plėtojimo. Sankt Peterburge pradėjo bendradarbiauti su Motiejumi Valančiu. 1850 m. grįžo į Žemaitiją.
S. Daukantas tikėjo lietuvių tautą atgaivinti kultūrinės veiklos keliu, nematė politinio išsivadavimo iš Rusijos imperijos, tad, nors ir prijausdamas, pats nedalyvavo sukilimuose.
Simono Daukanto atminimą saugo 1986 m. įkurtas Simono Daukanto memorialinis muziejus. Tai kunigo Vaišvilos statytas namas, kuriame S. Daukantas gyveno trejus metus iki pat mirties. Muziejuje saugoma medžiaga, surinkta apie šį šviesuolį, tiek paties istoriko darbai, tiek dokumentinė medžiaga, žymių žmonių prisiminimai, rašytojo kūriniai.
Ant Ventos upės kranto, šalia Papilės, stovi žiedo formos 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Medinių ir metalinių konstrukcijų statinys yra šiek tiek aukštesnis už medžius ir nuo jo viršaus atsiveria vaizdas į išraiškingą Ventos upės slėnį, kitapus įsikūrusį Papilės miestelį bei toliau stūksančius piliakalnius. Šalia apžvalgos bokšto yra Jurakalnio geologinė atodanga ir atragis, kur randama fosilijų. Tai vienas lankomiausių Ventos regioninio parko objektų, prie kurio prasideda ir Jurakalnio pažintinis takas.
Ventos regioninio parko lankytojų centre susipažinsime su Ventos krašto senąja istorija, apžiūrėsime modernią ekspoziciją, sužinosime, ar šiame krašte gyveno dinozaurai.
Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia pastatyta 2009 m., dar kitaip vadinama Lietuvos tūkstantmečio bažnyčia.
Akmenės mieste apsilankysime krašto muziejuje ir Šv. Onos bažnyčioje. Jei liks laiko, pasivaikščiosime po Akmenės gamtos ir kultūros parką.
(Ši kelionė tiems, kas domisi Žemaičių krašto istorija, kas nori susipažinti su Akmenės kraštu, garsėjančiu gamtos turtais: Ventos regioniniu parku, Jūros periodo atodangomis, kas nori atiduoti pagarbą Lietuvą garsinusiam šviesuoliui Simonui Daukantui ir kitiems žymiems Žemaitijos sūnums)
Lankytini objektai: Papilė - Šv. Juozapo bažnyčia, Simono Daukanto memorialinis muziejus, Jurakalnio pažintinis takas, 15 kamienų liepa, Papilės I piliakalnis, Jurakalnio atragio ir apžvalgos bokštas, Papilės Jūros periodo atodanga. Venta - Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia, Ventos regioninio parko lankytojų centras. Akmenė - Akmenės krašto muziejus, Šv. Onos bažnyčia, Akmenės gamtos ir kultūros parkas.
Papilės gyvenvietė pirmą kartą buvo paminėta 1339 m, kai ją nusiaubė Livonijos kariuomenė. Žinoma, kad ant piliakalnių stovėjusi pilis. 1493 m. čia pastatyta pirmoji bažnyčia, o 1637 m. parapijinė mokykla. Nuo 1600 m. Papilė minima kaip miestelis.
Šv. Juozapo bažnyčia pastatyta 1887 m. Antrojo pasaulinio metu bažnyčia apdegė, vėliau buvo suremontuota. Dabartinės bažnyčios interjeras klasicizmo stiliaus, turi ir gotikos elementų.
Simonas Daukantas (1793-1864) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. Mokėsi Kretingoje, Žemaičių Kalvarijoje, Vilniuje , įsigijo filomatų-filaretų bylų teisių magistro diplomą , išvyko į Rygą, kur tarnavo Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje. Vėliau dirbo Senato valdininku Sankt Peterburge, didesnę tarnybos dalį dirbęs už Lietuvos Metriką atsakingame Senato padalinyje. S. Daukanto ir jo bendražygių pastangomis iš carinės valdžios 1841 m. buvo gautas leidimas steigti parapijines lietuviškas mokyklas Lietuvoje. Šis leidimas legalizavo jau veikiančias mokyklas ir leido plėsti jų tinklą, kas labai prisidėjo prie lietuvių kalbos išlaikymo ir plėtojimo. Sankt Peterburge pradėjo bendradarbiauti su Motiejumi Valančiu. 1850 m. grįžo į Žemaitiją.
S. Daukantas tikėjo lietuvių tautą atgaivinti kultūrinės veiklos keliu, nematė politinio išsivadavimo iš Rusijos imperijos, tad, nors ir prijausdamas, pats nedalyvavo sukilimuose.
Simono Daukanto atminimą saugo 1986 m. įkurtas Simono Daukanto memorialinis muziejus. Tai kunigo Vaišvilos statytas namas, kuriame S. Daukantas gyveno trejus metus iki pat mirties. Muziejuje saugoma medžiaga, surinkta apie šį šviesuolį, tiek paties istoriko darbai, tiek dokumentinė medžiaga, žymių žmonių prisiminimai, rašytojo kūriniai.
Ant Ventos upės kranto, šalia Papilės, stovi žiedo formos 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Medinių ir metalinių konstrukcijų statinys yra šiek tiek aukštesnis už medžius ir nuo jo viršaus atsiveria vaizdas į išraiškingą Ventos upės slėnį, kitapus įsikūrusį Papilės miestelį bei toliau stūksančius piliakalnius. Šalia apžvalgos bokšto yra Jurakalnio geologinė atodanga ir atragis, kur randama fosilijų. Tai vienas lankomiausių Ventos regioninio parko objektų, prie kurio prasideda ir Jurakalnio pažintinis takas.
Ventos regioninio parko lankytojų centre susipažinsime su Ventos krašto senąja istorija, apžiūrėsime modernią ekspoziciją, sužinosime, ar šiame krašte gyveno dinozaurai.
Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia pastatyta 2009 m., dar kitaip vadinama Lietuvos tūkstantmečio bažnyčia.
Akmenės mieste apsilankysime krašto muziejuje ir Šv. Onos bažnyčioje. Jei liks laiko, pasivaikščiosime po Akmenės gamtos ir kultūros parką.
2025-04-26 d. renkama grupė į kelionę ,,ČIURLIONIO GIMIMAS"
2025-04-26 d. ,, ČIURLIONIO GIMIMAS"
Dzūkija arba Dainava, pirmą kartą paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo laiške Livonijos ordinui. Manoma, kad Dainava tuomet buvo kunigaikštystė. Taigi, toje buvusioje kunigaikštystėje 1875 m. rugsėjo 22 d. gimė žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Šiemet mūsų genijui M.K. Čiurlioniui - 150! Prisiminkime šį genialų kūrėją. Jo gyvenimo kelias truko taip trumpai, tik 35 metus, per kuriuos jis paliko Lietuvai tikrus šedevrus. Šlovė per amžius mūsų menininkui ir kompozitoriui, nepaprastos sielos žmogui, kuris pasaulį suvokė kitaip!
Pagerbdami jo atminimą, keliaukime Čiurlionio keliu maršrutu Senoji Varėna-Perloja-Merkinė-Liškiava-Druskininkai.
Pradėjęs karjerą kaip kompozitorius (tarp žinomiausių jo muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra”), būdamas 27-erių (1902) įstojo į Varšuvos piešimo mokyklą ir pradėjo aktyviai tapyti. Iš daugiau nei 200 užbaigtų tapybos darbų vieni žinomiausių yra „Pasaka (Karalių pasaka)“ (1909), „Rex“ (1909), „Sonata Nr. 5 (Jūros sonata)“ (1908).
Pirmuosiuose Čiurlionio darbuose dominuoja fantastinės būtybės, mistiniai praeities karaliai, lietuvių pagoniškosios kultūros pėdsakai, kosmogonijos elementai - dievai, planetos, žvaigždės, saulė. Šie elementai lydėjo dailininką visame jo kūrybiniame kelyje, įgaudami vis konkretesnes ir įtaigesnes formas.
1907–1909 m. laikotarpis – pats brandžiausias ir produktyviausias Čiurlionio, kaip dailininko, kūryboje. Tapybos darbų piešiniai įgyja aiškesnes, stilizuotas formas. Vienu garsiausių M. K. Čiurlionio kūriniu įvardijamas paveikslas „Rex“, sukurtas 1909 m., kuriame susijungia K. Flamarijono knygų, Šv. Rašto, indoeuropiečių mitų tyrinėjimai ir dailininko sukaupta patirtis.
M. K. Čiurlionio darbuose daug dėmesio skirta tautinei Lietuvos praeities kultūrai ir gimtojo krašto gamtai. Kaip ir muzikoje, taip ir dailėje, menininkas atspirties taškų ieškojo liaudies kūryboje ir kultūroje.
Ši kelionė tiems, kas myli dailę ir muziką, kas nori sužinoti daugiau apie Čiurlionį: kur gimė, kas buvo jo tėvai, kokioje aplinkoje augo, kada atsiskleidė jo nepaprasti gabumai muzikai , dailei, kur studijavo, gyveno, dirbo, kokius šedevrus paliko Lietuvai kaip menininkas ir kaip lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkas.
Praeisime Čiurlionio keliu, aplankysime Čiurlionio muziejų Druskininkuose, kur jis praleido paskutinius gyvenimo metus...
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis mirė 1911 m. balandžio 10 d. Pustelnike, netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse.
Registracija telefonu +370 648 85842
VšĮ ,,RENGINIAI TAU"
Dzūkija arba Dainava, pirmą kartą paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo laiške Livonijos ordinui. Manoma, kad Dainava tuomet buvo kunigaikštystė. Taigi, toje buvusioje kunigaikštystėje 1875 m. rugsėjo 22 d. gimė žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Šiemet mūsų genijui M.K. Čiurlioniui - 150! Prisiminkime šį genialų kūrėją. Jo gyvenimo kelias truko taip trumpai, tik 35 metus, per kuriuos jis paliko Lietuvai tikrus šedevrus. Šlovė per amžius mūsų menininkui ir kompozitoriui, nepaprastos sielos žmogui, kuris pasaulį suvokė kitaip!
Pagerbdami jo atminimą, keliaukime Čiurlionio keliu maršrutu Senoji Varėna-Perloja-Merkinė-Liškiava-Druskininkai.
Pradėjęs karjerą kaip kompozitorius (tarp žinomiausių jo muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra”), būdamas 27-erių (1902) įstojo į Varšuvos piešimo mokyklą ir pradėjo aktyviai tapyti. Iš daugiau nei 200 užbaigtų tapybos darbų vieni žinomiausių yra „Pasaka (Karalių pasaka)“ (1909), „Rex“ (1909), „Sonata Nr. 5 (Jūros sonata)“ (1908).
Pirmuosiuose Čiurlionio darbuose dominuoja fantastinės būtybės, mistiniai praeities karaliai, lietuvių pagoniškosios kultūros pėdsakai, kosmogonijos elementai - dievai, planetos, žvaigždės, saulė. Šie elementai lydėjo dailininką visame jo kūrybiniame kelyje, įgaudami vis konkretesnes ir įtaigesnes formas.
1907–1909 m. laikotarpis – pats brandžiausias ir produktyviausias Čiurlionio, kaip dailininko, kūryboje. Tapybos darbų piešiniai įgyja aiškesnes, stilizuotas formas. Vienu garsiausių M. K. Čiurlionio kūriniu įvardijamas paveikslas „Rex“, sukurtas 1909 m., kuriame susijungia K. Flamarijono knygų, Šv. Rašto, indoeuropiečių mitų tyrinėjimai ir dailininko sukaupta patirtis.
M. K. Čiurlionio darbuose daug dėmesio skirta tautinei Lietuvos praeities kultūrai ir gimtojo krašto gamtai. Kaip ir muzikoje, taip ir dailėje, menininkas atspirties taškų ieškojo liaudies kūryboje ir kultūroje.
Ši kelionė tiems, kas myli dailę ir muziką, kas nori sužinoti daugiau apie Čiurlionį: kur gimė, kas buvo jo tėvai, kokioje aplinkoje augo, kada atsiskleidė jo nepaprasti gabumai muzikai , dailei, kur studijavo, gyveno, dirbo, kokius šedevrus paliko Lietuvai kaip menininkas ir kaip lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkas.
Praeisime Čiurlionio keliu, aplankysime Čiurlionio muziejų Druskininkuose, kur jis praleido paskutinius gyvenimo metus...
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis mirė 1911 m. balandžio 10 d. Pustelnike, netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse.
Registracija telefonu +370 648 85842
VšĮ ,,RENGINIAI TAU"
2025 metais Lietuvoje bus minimos kelios svarbios sukaktys, kurios primins apie žymius šalies istorijos ir kultūros veikėjus. Tarp jų – antrojo Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio 140 -osios ir rašytojos Julijos Beniuševičiūtės Žymantienės - Žemaitės 180 -osios gimimo metinės.
Prieš 100 metų išleistas pirmas „Kardo“ numeris. Tai karininkų žurnalas, jo vienas iš uždavinių buvo stiprinti ryšį tarp kariuomenės ir visuomenės. Šis žurnalas vykdė savo kilnias užmačias šviesti tiek kariuomenę, tiek visuomenę, suartinti jas, siekti valstybės gynėjų idealų ir puoselėti meilę tėvynei. „Kardo“ žodis taip pat buvo užtildytas prievartą, skausmą ir terorą pasikinkiusios okupacinės letenos. Tačiau 1989 m. vėl nuaidėjo „Kardo“ balsas. Jį iš tylos ištraukė Lietuvos atsargos karininkų sąjunga. Šiandien mėgaujamės kas tris mėnesius sulaukdami vis naujo „Kardo“ numerio, tęsiančio lygiai prieš 100 metų pradėtą kilnų švietėjišką darbą.
2025-ieji bus Didžiojo Vilniaus Seimo, Partizaninio judėjimo dalyvių, 1925 m. priimto pirmojo Akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugijos, Žydų mokslo instituto – YIVO ir Kalniškės mūšio metais.
