2024-09-28 d. Teatro vakaras. Giuseppe’s Verdi opera „DON KARLAS"
(liko 1 vieta)
Teatro vakaras. Giuseppe’s Verdi opera „DON KARLAS"
Iš opera.lt:
Giuseppe’s Verdi opera „Don Karlas“ – vienas reikšmingiausių teatro pastatymų ir, nepaisant itin prieštaringų nuomonių, – labai stipraus poveikio spektaklis. O ar galėtų būti kitaip? Juk G. Verdi „Don Karlas", priskiriamas „didžiosios operos“ (grand opera) žanrui, yra stiprus veikalas ne tik nuostabia muzika, bet ir istorinių personažų charakteriais, dramatišku siužetu.
Operos premjera įvyko 1867 m. Paryžiuje, opera sukurta pagal Friedricho Schillerio pjesę. Šioje Schillerio dramoje glūdėjo tai, ko Verdi ieškojo savo vėlyvosioms operoms, – palikęs teatrališkas išorines dramas ir romantiškų aistrų kupinus libretus kompozitorius pasuko vidinio tragizmo link; išorinio veiksmo šiuose kūriniuose maža, bet juose siekiama išreikšti vidinius išgyvenimus, tiesos paieškas ir žmoniškumo ilgesį.
Spektaklio kūrėjai pelnė 3 Auksinių scenos kryžių apdovanojimus – geriausiu metų režisieriumi paskelbtas Günteris Krämeris, taip pat įvertinti Herbertas Schäferis (už geriausią scenografiją) ir mecosopranas Eglė Šidlauskaitė (už Eboli vaidmenį).
Libretas perkelia mus į XVI amžiaus Ispaniją, nuvargintą ilgamečio karo su Prancūzija. Baigti kovas nori ne tik paprasti žmonės, bet ir valstybių valdovai. Ispanijos delegacija atvyksta į Prancūziją. Joje – ir Ispanijos karaliaus sūnus Don Karlas, kuris, pamatęs Prancūzijos karaliaus dukterį Elizabetę, beviltiškai ją įsimyli. Tačiau pagal valdovų sudarytą taikos sutartį Elizabetė atitenka Don Karlo tėvui – Ispanijos valdovui. Po tėvo vestuvių Don Karlas negali susitaikyti su mintimi, kad myli savo pamotę. O aplinkui kunkuliuoja valstybinės ir asmeninės intrigos, iš kurių kiekvienas bando išpešti sau naudos. Į valdovų kapų požemį užsukęs karalius užtinka jame žmoną su savo sūnumi ir pasmerkia jį Didžiajam Inkvizitoriui. Don Karlas išsitraukia kalaviją, tačiau įsijungia antgamtinės jėgos: iš kapo prisikelia jo senelio vėlė ir nusitempia jaunuolį į kapą.
Iš opera.lt:
Giuseppe’s Verdi opera „Don Karlas“ – vienas reikšmingiausių teatro pastatymų ir, nepaisant itin prieštaringų nuomonių, – labai stipraus poveikio spektaklis. O ar galėtų būti kitaip? Juk G. Verdi „Don Karlas", priskiriamas „didžiosios operos“ (grand opera) žanrui, yra stiprus veikalas ne tik nuostabia muzika, bet ir istorinių personažų charakteriais, dramatišku siužetu.
Operos premjera įvyko 1867 m. Paryžiuje, opera sukurta pagal Friedricho Schillerio pjesę. Šioje Schillerio dramoje glūdėjo tai, ko Verdi ieškojo savo vėlyvosioms operoms, – palikęs teatrališkas išorines dramas ir romantiškų aistrų kupinus libretus kompozitorius pasuko vidinio tragizmo link; išorinio veiksmo šiuose kūriniuose maža, bet juose siekiama išreikšti vidinius išgyvenimus, tiesos paieškas ir žmoniškumo ilgesį.
Spektaklio kūrėjai pelnė 3 Auksinių scenos kryžių apdovanojimus – geriausiu metų režisieriumi paskelbtas Günteris Krämeris, taip pat įvertinti Herbertas Schäferis (už geriausią scenografiją) ir mecosopranas Eglė Šidlauskaitė (už Eboli vaidmenį).
Libretas perkelia mus į XVI amžiaus Ispaniją, nuvargintą ilgamečio karo su Prancūzija. Baigti kovas nori ne tik paprasti žmonės, bet ir valstybių valdovai. Ispanijos delegacija atvyksta į Prancūziją. Joje – ir Ispanijos karaliaus sūnus Don Karlas, kuris, pamatęs Prancūzijos karaliaus dukterį Elizabetę, beviltiškai ją įsimyli. Tačiau pagal valdovų sudarytą taikos sutartį Elizabetė atitenka Don Karlo tėvui – Ispanijos valdovui. Po tėvo vestuvių Don Karlas negali susitaikyti su mintimi, kad myli savo pamotę. O aplinkui kunkuliuoja valstybinės ir asmeninės intrigos, iš kurių kiekvienas bando išpešti sau naudos. Į valdovų kapų požemį užsukęs karalius užtinka jame žmoną su savo sūnumi ir pasmerkia jį Didžiajam Inkvizitoriui. Don Karlas išsitraukia kalaviją, tačiau įsijungia antgamtinės jėgos: iš kapo prisikelia jo senelio vėlė ir nusitempia jaunuolį į kapą.
2024-10-27 d. Teatro vakaras. Giacomo Puccini opera ,,TURANDOT"
Teatro vakaras. Giacomo Puccini opera ,,TURANDOT"
Iš opera.lt:
Į LNOBT sceną sugrįžta vienas gražiausių pasaulio operos teatrų repertuaro spektaklių – G. Puccini opera „Turandot“. Kupina metaforų ir alegorijų pasaka apie žiauriąją princesę Turandot, epinė simbolistinė drama, išskirtinė opera visoje G. Puccini kūryboje. Deja, šios operos kompozitorius nespėjo baigti – 1924 m. jis mirė. Priešpaskutinės „Turandot“ scenos pabaiga yra paskutinė paties kompozitoriaus orkestruota muzika: jos eskizus jis buvo pasiėmęs į Briuselio klinikas. Jaunesniosios kartos italų kompozitorius Franco Alfano pagal likusius eskizus buvo įpareigotas operą užbaigti. Premjera įvyko 1926 m. balandžio 25 d. Milano „La Scala“ teatre, dirigavo garsusis Arturo Toscanini. Per premjerą po Liu mirties scenos dirigentas nuleido batutą ir pasisukęs į žiūrovus tarė: „Čia ir baigiasi opera; šioje vietoje Giacomo Puccini liovėsi dirbęs. Šiuo atveju mirtis buvo stipresnė už meną.” Tą vakarą po šių žodžių nusileido uždanga.
Lietuvos operoje „Turandot“ pirmą kartą buvo pastatyta 2003 m. (dirigentas Stefan Lano, režisierius Detlef Sölter, dailininkai Friedrich Despalmes, Monika Biegler). Šį kartą mūsų scenoje ją įkūnija dirigentas Modestas Pitrėnas ir išskirtinio braižo režisierius, kuris šiame pastatyme yra ir scenografijos bei šviesų dailininkas, Robertas Wilsonas.
Prie imperatoriškųjų rūmų Pekine susirinkusiai miniai rūmų tarnautojas paskelbia, jog kandidatai, trokštantys vesti princesę Turandot, turės įminti tris mįsles. Pasiryžusių rizikuoti ir neatspėjusių bent vienos, laukia mirtis. Pirmasis, žengsiantis ant ešafoto, yra Persijos princas, kuriam mirties bausmė bus įvykdyta netrukus, kai patekės mėnulis. Egzekucijos laukiančioje minioje tarp daugybės stebėtojų yra ir visų pamirštas bei vienišas ištremtas totorių karalius Timūras ir jo vergė Liu. Juos pamato ir atpažįsta Timūro sūnus Kalafas. Jaudinantį tėvo ir sūnaus susitikimą pertraukia mirti vedamas Persijos princas. Minia suūžia, prašydama jo pasigailėti, tačiau žmonėms pasirodžiusi išdidžioji Turandot paskelbia, kad bausmė bus įvykdyta. Pakerėtas princesės grožio, Kalafas nusprendžia bandyti atspėti mįsles ir taip laimėti Turandot ranką ir širdį. Nors Timūras ir Liu jį atkalbinėja, vaikinas jau apsisprendęs.
Kalafo pasiryžimo nepakeičia nei princesės nuožmumas, nei jo seno tėvo maldavimai persigalvoti. Nors ir sunkiai, Kalafui pavyksta įspėti visas tris princesės mįsles. Dabar jau Turandot maldauja savo tėvo neatiduoti jos šiam nepažįstamajam. Matydamas sukrėstą princesę, Kalafas pasiūlo savo žaidimą: jei Turandot iki aušros atspės jo vardą, jis savo noru žengs ant ešafoto. Bet kokia kaina siekdama išsiaiškinti jaunuolio vardą, Turandot liepia kankinti Timūrą ir Liu. Vergė pareiškia, kad ji vienintelė žino atsakymą, tačiau jo net ir kankinama neišduos. Apstulbusios princesės paklausta, kokia jos tokio herojiško elgesio priežastis, Liu atsako – meilė – ir nusižudo. Sukrėsta Turandot pirmą kartą gyvenime pajunta jausmų galią ir auštant rytui miniai paskelbia išsiaiškinusi nepažįstamojo vardą: Meilė.
Iš opera.lt:
Į LNOBT sceną sugrįžta vienas gražiausių pasaulio operos teatrų repertuaro spektaklių – G. Puccini opera „Turandot“. Kupina metaforų ir alegorijų pasaka apie žiauriąją princesę Turandot, epinė simbolistinė drama, išskirtinė opera visoje G. Puccini kūryboje. Deja, šios operos kompozitorius nespėjo baigti – 1924 m. jis mirė. Priešpaskutinės „Turandot“ scenos pabaiga yra paskutinė paties kompozitoriaus orkestruota muzika: jos eskizus jis buvo pasiėmęs į Briuselio klinikas. Jaunesniosios kartos italų kompozitorius Franco Alfano pagal likusius eskizus buvo įpareigotas operą užbaigti. Premjera įvyko 1926 m. balandžio 25 d. Milano „La Scala“ teatre, dirigavo garsusis Arturo Toscanini. Per premjerą po Liu mirties scenos dirigentas nuleido batutą ir pasisukęs į žiūrovus tarė: „Čia ir baigiasi opera; šioje vietoje Giacomo Puccini liovėsi dirbęs. Šiuo atveju mirtis buvo stipresnė už meną.” Tą vakarą po šių žodžių nusileido uždanga.
Lietuvos operoje „Turandot“ pirmą kartą buvo pastatyta 2003 m. (dirigentas Stefan Lano, režisierius Detlef Sölter, dailininkai Friedrich Despalmes, Monika Biegler). Šį kartą mūsų scenoje ją įkūnija dirigentas Modestas Pitrėnas ir išskirtinio braižo režisierius, kuris šiame pastatyme yra ir scenografijos bei šviesų dailininkas, Robertas Wilsonas.
Prie imperatoriškųjų rūmų Pekine susirinkusiai miniai rūmų tarnautojas paskelbia, jog kandidatai, trokštantys vesti princesę Turandot, turės įminti tris mįsles. Pasiryžusių rizikuoti ir neatspėjusių bent vienos, laukia mirtis. Pirmasis, žengsiantis ant ešafoto, yra Persijos princas, kuriam mirties bausmė bus įvykdyta netrukus, kai patekės mėnulis. Egzekucijos laukiančioje minioje tarp daugybės stebėtojų yra ir visų pamirštas bei vienišas ištremtas totorių karalius Timūras ir jo vergė Liu. Juos pamato ir atpažįsta Timūro sūnus Kalafas. Jaudinantį tėvo ir sūnaus susitikimą pertraukia mirti vedamas Persijos princas. Minia suūžia, prašydama jo pasigailėti, tačiau žmonėms pasirodžiusi išdidžioji Turandot paskelbia, kad bausmė bus įvykdyta. Pakerėtas princesės grožio, Kalafas nusprendžia bandyti atspėti mįsles ir taip laimėti Turandot ranką ir širdį. Nors Timūras ir Liu jį atkalbinėja, vaikinas jau apsisprendęs.
Kalafo pasiryžimo nepakeičia nei princesės nuožmumas, nei jo seno tėvo maldavimai persigalvoti. Nors ir sunkiai, Kalafui pavyksta įspėti visas tris princesės mįsles. Dabar jau Turandot maldauja savo tėvo neatiduoti jos šiam nepažįstamajam. Matydamas sukrėstą princesę, Kalafas pasiūlo savo žaidimą: jei Turandot iki aušros atspės jo vardą, jis savo noru žengs ant ešafoto. Bet kokia kaina siekdama išsiaiškinti jaunuolio vardą, Turandot liepia kankinti Timūrą ir Liu. Vergė pareiškia, kad ji vienintelė žino atsakymą, tačiau jo net ir kankinama neišduos. Apstulbusios princesės paklausta, kokia jos tokio herojiško elgesio priežastis, Liu atsako – meilė – ir nusižudo. Sukrėsta Turandot pirmą kartą gyvenime pajunta jausmų galią ir auštant rytui miniai paskelbia išsiaiškinusi nepažįstamojo vardą: Meilė.
2024-11-30/12-01 renkama grupė į kelionę
,,KARALIŠKUOJU LENKIJOS KELIU. VALDOVAI IR JŲ REZIDENCIJOS"
(liko 1 vieta)
,,KARALIŠKUOJU LENKIJOS KELIU. VALDOVAI IR JŲ REZIDENCIJOS"
(Pažintinė 2 dienų kelionė autobusu 2024-11-30/12-01 dienomie, 1 nakvynė viešbutyje Krokuvos centre)
1 diena. Krokuva - karališkasis Lenkijos miestas.
Išvykstame anksti rytą. Kelionė į senąją Lenkijos sostinę Krokuvą. Ekskursija po Krokuvos senamiestį. Karališkieji Vavelio rūmai ir Vavelio katedra.
Krokuva - trečias pagal dydį Lenkijos miestas, daugiau nei penkis šimtus metų buvęs šalies sostine, alsuojantis didinga praeitimi, dažnai vadinamas "Lenkijos deimantu" bei "Karalių ir bažnyčių miestu". Žvelgdami į Vavelio rūmų didybę, prisiminsime Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos susijungimą, kurį įteisino Krėvos sutartis, apžvelgsime Lietuvos ir Lenkijos istorinius įvykius.
Karališkasis kelias siekia viduramžius, kada Krokuvoje gyveno karaliai. Einant šiuo keliu, grožėsimės istoriniais pastatais.
Rūmai ir katedra buvo pastatyti ant Vavelio kalvos, kairiajame Vyslos krante, buvo naudojami kaip Lenkijos karalių rezidencija. Apsilankę juose, matysime karūnacijos salę, ginklinę, iždą, išgirsime rūmų šeimininkų istorijas.
Vavelio katedra spindi auksu, čia vykdavo Lenkijos monarchų karūnavimas, čia palaidoti Lietuvos ir Lenkijos valdovai, žymūs politikos veikėjai, poetai. Žygimanto bokšte kabo pats žinomiausias Lenkijoje Žygimanto varpas su Lietuvos Vytimi ir Lenkijos ereliu. Manoma, kad jį palietus kaire ranka, išsipildo pats karščiausias noras.
Krokuvos Barbakanas - 1498 m. gotikiniu stiliumi pastatytas gynybinis įtvirtinimas. Tai pagrindiniai miesto vartai, vedantys į Krokuvos senamiestį.
Kelionės metu Krokuvos Turgaus aikštėje šurmuliuos 2024 m. Kalėdinė mugė . Tai - pagrindinė miesto aikštė, apsupta didingų pastatų, rūmų ir bažnyčių. Čia regėsime Rotušės bokštą, Šv. Adaberto bažnyčią, Adomo Mickevičiaus paminklą, Šv. Marijos baziliką, aikštės viduryje-1555 m. renesansiniu stiliumi atstatytą Turgaus halę.
Lenkijos "aukso amžius" XV-XVI a. valdant Jogailaičių dinastijai. Lenkiją valdė Didieji Lietuvos kunigaikščiai. Krokuvoje buvo pakrikštytas Jogaila, čia įvyko Jadvygos vestuvės...
Laisvas laikas. Nakvynė viešbutyje Krokuvos centre.
2 diena. Veličkos druskų kasyklos - tai mažas kultūrinis miestas po žeme.
Po pusryčių vyksime į Veličkos druskų kasyklas. Jos vienintelės pasaulyje, veikusios nuo viduramžių laikų, iškastos 9 lygiais iki 327 metrų, o bendras tunelių ilgis apie 300 m. Veličkos druskų kasyklos - didžiausias kalnakasybos muziejus pasaulyje, kuriame atrasime milžiniškus urvus, požeminius ežerus, dideles erdves, bažnyčias, iš druskos kristalų padarytas skulptūras. Veličkos druskų kasyklos - mažas kultūrinis miestelis po žeme. Čia nuolat vyksta klasikinės muzikos koncertai, veikia paveikslų parodos. Kasyklose daugiau kaip 150 metų groja vienas seniausių Europoje orkestrų. Po žeme 35 m. aukščio urve įvyko pirmasis skrydis oro balionu, šuolis su guma ir buriavimas požeminiame ežere.
Palikę karališkąją Krokuvą ir Veličkas, vyksime į Lietuvą.
Registracija telefonu +370 648 85842.
VšĮ ,,RENGINIAI TAU" informacija
(Pažintinė 2 dienų kelionė autobusu 2024-11-30/12-01 dienomie, 1 nakvynė viešbutyje Krokuvos centre)
1 diena. Krokuva - karališkasis Lenkijos miestas.
Išvykstame anksti rytą. Kelionė į senąją Lenkijos sostinę Krokuvą. Ekskursija po Krokuvos senamiestį. Karališkieji Vavelio rūmai ir Vavelio katedra.
Krokuva - trečias pagal dydį Lenkijos miestas, daugiau nei penkis šimtus metų buvęs šalies sostine, alsuojantis didinga praeitimi, dažnai vadinamas "Lenkijos deimantu" bei "Karalių ir bažnyčių miestu". Žvelgdami į Vavelio rūmų didybę, prisiminsime Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos susijungimą, kurį įteisino Krėvos sutartis, apžvelgsime Lietuvos ir Lenkijos istorinius įvykius.
Karališkasis kelias siekia viduramžius, kada Krokuvoje gyveno karaliai. Einant šiuo keliu, grožėsimės istoriniais pastatais.
Rūmai ir katedra buvo pastatyti ant Vavelio kalvos, kairiajame Vyslos krante, buvo naudojami kaip Lenkijos karalių rezidencija. Apsilankę juose, matysime karūnacijos salę, ginklinę, iždą, išgirsime rūmų šeimininkų istorijas.
Vavelio katedra spindi auksu, čia vykdavo Lenkijos monarchų karūnavimas, čia palaidoti Lietuvos ir Lenkijos valdovai, žymūs politikos veikėjai, poetai. Žygimanto bokšte kabo pats žinomiausias Lenkijoje Žygimanto varpas su Lietuvos Vytimi ir Lenkijos ereliu. Manoma, kad jį palietus kaire ranka, išsipildo pats karščiausias noras.
Krokuvos Barbakanas - 1498 m. gotikiniu stiliumi pastatytas gynybinis įtvirtinimas. Tai pagrindiniai miesto vartai, vedantys į Krokuvos senamiestį.
Kelionės metu Krokuvos Turgaus aikštėje šurmuliuos 2024 m. Kalėdinė mugė . Tai - pagrindinė miesto aikštė, apsupta didingų pastatų, rūmų ir bažnyčių. Čia regėsime Rotušės bokštą, Šv. Adaberto bažnyčią, Adomo Mickevičiaus paminklą, Šv. Marijos baziliką, aikštės viduryje-1555 m. renesansiniu stiliumi atstatytą Turgaus halę.
Lenkijos "aukso amžius" XV-XVI a. valdant Jogailaičių dinastijai. Lenkiją valdė Didieji Lietuvos kunigaikščiai. Krokuvoje buvo pakrikštytas Jogaila, čia įvyko Jadvygos vestuvės...
Laisvas laikas. Nakvynė viešbutyje Krokuvos centre.
2 diena. Veličkos druskų kasyklos - tai mažas kultūrinis miestas po žeme.
Po pusryčių vyksime į Veličkos druskų kasyklas. Jos vienintelės pasaulyje, veikusios nuo viduramžių laikų, iškastos 9 lygiais iki 327 metrų, o bendras tunelių ilgis apie 300 m. Veličkos druskų kasyklos - didžiausias kalnakasybos muziejus pasaulyje, kuriame atrasime milžiniškus urvus, požeminius ežerus, dideles erdves, bažnyčias, iš druskos kristalų padarytas skulptūras. Veličkos druskų kasyklos - mažas kultūrinis miestelis po žeme. Čia nuolat vyksta klasikinės muzikos koncertai, veikia paveikslų parodos. Kasyklose daugiau kaip 150 metų groja vienas seniausių Europoje orkestrų. Po žeme 35 m. aukščio urve įvyko pirmasis skrydis oro balionu, šuolis su guma ir buriavimas požeminiame ežere.
Palikę karališkąją Krokuvą ir Veličkas, vyksime į Lietuvą.
Registracija telefonu +370 648 85842.
VšĮ ,,RENGINIAI TAU" informacija
