2024-04-27 d. Kelionė ,,Skuodo kraštas. Riedulių ir urbanistikos paminklų keliu"
Kelionė ,,Skuodo kraštas. Riedulių ir urbanistikos paminklų keliu"
Lankytini objektai: * Šauklių tundra - riedulyno kadagyno taku, * Vaclovo Into unikalių akmenų kolekcija, * Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, * Skuodo dvaro rūmai ir Kęstučio Subačiaus (Jaunimo) parkas, * Skuodo Šv. Trejybės bažnyčia, * Truikinų šaltinis, * Izidoriaus Navidansko parkas (pagal pageidavimą), * Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia Ylakiuose, * Jono Basanavičiaus paminklas, * Apuolės piliakalnis, * Barstyčių akmuo.
Skuodo kraštas garsėja išlikusiomis alkavietėmis, riedulynais, piliakalniais. Skuodo apylinkės saugo didikų Chodkevičių ir Sapiegų atminimą, beveik visas kraštas nuo seniausių laikų priklausė jiems.
Šauklių tundra – vienas didžiausių riedulynų Lietuvoje. Jis išsiskiria neįprastu mūsų kraštui, unikaliu, tundrą primenančiu kraštovaizdžiu. Prieš 12-13 tūkst. metų , slenkant ledynams, šie rieduliai buvo atvilkti iš Skandinavijos ir Baltijos jūros dugno. Čia auga net iki 6 m. aukščio kadagių. Šauklių tundroje apgyvendinti lankytojų akims itin egzotiški kalnų avinai . Per riedulyną ir kadagyną galima keliauti pažintiniu taku.
Mosėdis - vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomų Žemaitijos miestelių, dar vadinamas „Akmenų sostine“, įsikūręs šalia Mosėdžio tvenkinio, Salantų regioniniame parke. Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas Respublikinis Unikalių akmenų muziejus .
Akmenų gatvėje, šalia bažnyčios, stovi namas, kuriame 1895 - 1898 m. gyveno rašytojas, kunigas, aktyvus lietuvybės puoselėtojas Juozas Tumas - Vaižgantas. Miestelio centre esanti Šv. Mykolo Archangelo bažnyčia sulaukia didelio turistų ir kitų miestelių svečių dėmesio.
1568 m. karalius Žygimantas Augustas Skuodo dvarą su visu miesteliu už nuopelnus padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui. 1625 m. vedybų keliu Skuodo dvaras, kaip kraitis atiteko kitiems garsiems Lietuvos didikams Sapiegoms, kurie dvarą valdė iki 1831 m. Už sukilimo prieš Rusijos carinę valdžią palaikymą, dvaras iš Sapiegų buvo nusavintas ir perduotas kariuomenės reikmėms. Dvaro pastatai buvo pritaikyti kareivinėms, todėl daug kartų keitė savo pirminę funkciją bei architektūrinį vaizdą, tad vargu ar dabartinė jų išvaizda primena Sapiegų ar dar ankstesnius laikus. 1918 m. dvaro rūmuose buvo įsteigta Skuodo gimnazija, kuri veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Po karo šiame pastate veikė muzikos mokykla, kultūros, turizmo skyrius, o nuo 1991 m. gruodžio 30 d. Skuodo rajono valdybos potvarkiu įsteigtas muziejus.
Kalbama, kad Truikinų šaltinėlis pasižymi savo gydomosiomis savybėmis bei tuo, kad čia pamerkus linines drobes, jos tapdavo išskirtinai baltos. 1980 m. jis buvo paskelbtas gamtos (hidrogeologijos) paminklu.
Apuolės piliakalnis – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė Lietuvoje, kur kažkada buvo viena garsiausių ir didžiausių kuršių pilių. Rimberto kronikoje aprašytos nuožmios 853–854 metų kuršių kovos su vikingais prie Apuolės pilies, kai, atrėmę danų puolimą, pilies gyventojai buvo priversti pasiduoti Švedijos karaliui Olafui, atiduoti jam daug ginklų, aukso ir sidabro.
Barstyčių (arba Puokės) akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime. Akmuo sudarytas iš lauko špato, kvarco, žėručio, ledynų atvilktas iš Fenoskandijos uolyno, esančio Skandinavijoje.
Jei norite pakeliauti po Skuodo kraštą riedulių ir urbanistikos paminklų keliu, pažinti šio krašto istoriją, tai ši kelionė kaip tik Jums! Kviečiame registruotis. Registracija telefonu +370 648 85842
Lankytini objektai: * Šauklių tundra - riedulyno kadagyno taku, * Vaclovo Into unikalių akmenų kolekcija, * Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, * Skuodo dvaro rūmai ir Kęstučio Subačiaus (Jaunimo) parkas, * Skuodo Šv. Trejybės bažnyčia, * Truikinų šaltinis, * Izidoriaus Navidansko parkas (pagal pageidavimą), * Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia Ylakiuose, * Jono Basanavičiaus paminklas, * Apuolės piliakalnis, * Barstyčių akmuo.
Skuodo kraštas garsėja išlikusiomis alkavietėmis, riedulynais, piliakalniais. Skuodo apylinkės saugo didikų Chodkevičių ir Sapiegų atminimą, beveik visas kraštas nuo seniausių laikų priklausė jiems.
Šauklių tundra – vienas didžiausių riedulynų Lietuvoje. Jis išsiskiria neįprastu mūsų kraštui, unikaliu, tundrą primenančiu kraštovaizdžiu. Prieš 12-13 tūkst. metų , slenkant ledynams, šie rieduliai buvo atvilkti iš Skandinavijos ir Baltijos jūros dugno. Čia auga net iki 6 m. aukščio kadagių. Šauklių tundroje apgyvendinti lankytojų akims itin egzotiški kalnų avinai . Per riedulyną ir kadagyną galima keliauti pažintiniu taku.
Mosėdis - vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomų Žemaitijos miestelių, dar vadinamas „Akmenų sostine“, įsikūręs šalia Mosėdžio tvenkinio, Salantų regioniniame parke. Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas Respublikinis Unikalių akmenų muziejus .
Akmenų gatvėje, šalia bažnyčios, stovi namas, kuriame 1895 - 1898 m. gyveno rašytojas, kunigas, aktyvus lietuvybės puoselėtojas Juozas Tumas - Vaižgantas. Miestelio centre esanti Šv. Mykolo Archangelo bažnyčia sulaukia didelio turistų ir kitų miestelių svečių dėmesio.
1568 m. karalius Žygimantas Augustas Skuodo dvarą su visu miesteliu už nuopelnus padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui. 1625 m. vedybų keliu Skuodo dvaras, kaip kraitis atiteko kitiems garsiems Lietuvos didikams Sapiegoms, kurie dvarą valdė iki 1831 m. Už sukilimo prieš Rusijos carinę valdžią palaikymą, dvaras iš Sapiegų buvo nusavintas ir perduotas kariuomenės reikmėms. Dvaro pastatai buvo pritaikyti kareivinėms, todėl daug kartų keitė savo pirminę funkciją bei architektūrinį vaizdą, tad vargu ar dabartinė jų išvaizda primena Sapiegų ar dar ankstesnius laikus. 1918 m. dvaro rūmuose buvo įsteigta Skuodo gimnazija, kuri veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Po karo šiame pastate veikė muzikos mokykla, kultūros, turizmo skyrius, o nuo 1991 m. gruodžio 30 d. Skuodo rajono valdybos potvarkiu įsteigtas muziejus.
Kalbama, kad Truikinų šaltinėlis pasižymi savo gydomosiomis savybėmis bei tuo, kad čia pamerkus linines drobes, jos tapdavo išskirtinai baltos. 1980 m. jis buvo paskelbtas gamtos (hidrogeologijos) paminklu.
Apuolės piliakalnis – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė Lietuvoje, kur kažkada buvo viena garsiausių ir didžiausių kuršių pilių. Rimberto kronikoje aprašytos nuožmios 853–854 metų kuršių kovos su vikingais prie Apuolės pilies, kai, atrėmę danų puolimą, pilies gyventojai buvo priversti pasiduoti Švedijos karaliui Olafui, atiduoti jam daug ginklų, aukso ir sidabro.
Barstyčių (arba Puokės) akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime. Akmuo sudarytas iš lauko špato, kvarco, žėručio, ledynų atvilktas iš Fenoskandijos uolyno, esančio Skandinavijoje.
Jei norite pakeliauti po Skuodo kraštą riedulių ir urbanistikos paminklų keliu, pažinti šio krašto istoriją, tai ši kelionė kaip tik Jums! Kviečiame registruotis. Registracija telefonu +370 648 85842
2024-05-11 d. Teatro vakaras. Richardo Strauso opera ,,ROŽĖS KAVALIERIUS"
(Grupė pilna)
Teatro vakaras. Richardo Strauso opera ,,ROŽĖS KAVALIERIUS"
opera.lt:
Richardo Strausso opera Rožės kavalierius – vienas ambicingiausių LNOBT pastatymų. Rožės kavalierius – sukurtas 1911 metais, nuostabus šedevras, vienas didžiausių Vokietijos, o kartu ir visos Europos operos teatro pasiekimų, Lietuvoje statomas pirmą kartą. Režisierius Damiano Michieletto ir visa kūrybinė komanda – kūrėjai, dirbantys garsiausiose pasaulio teatrų scenose, tarp kurių La Scala, Metropolitan Opera, Sidnėjaus, Romos, Londono, Berlyno ar Ciūricho operos teatrai, o režisieriaus pavardė puikuojasi šiuo metu populiariausių operos režisierių penketuke.
R. Strausso ir libreto autoriaus H. von Hofmannsthalio Rožės kavalierius yra žavinga meilės, galantiškumo, nesusipratimų, slaptų troškimų ir socialinio orumo komedija, bet pirmiausia šis kūrinys idealizuoja didžią civilizaciją, XVIII a. Vieną, galingos imperijos sostinę. Veiksmas vyksta imperatorienės Marijos Teresės valdymo laikais. Intriga lyg ir įprastinė, primenanti Figaro vedybų siužetą: prasisiekęs turčius stengiasi išleisti dukrą už kilmingo senyvo, finansinių sunkumų turinčio barono, bet tikroji meilė suardo jų planus. Visgi centrine figūra šioje operoje tampa Maršalienės personažas, kuriame, kaip ir Figaro vedybų Grafienėje įsikūnija visa tai, kas šioje komiškoje operoje nejuokinga… Rožės kavalierius – tai valsų stichija, kupina Vienos dvasios, šiam muzikos kultūros centrui būdingo aristokratiškumo, elegancijos, grakštumo ir subtilaus humoro.
Pasak operos režisieriaus Damiano Michieletto, „pagrindinė kūrinio tema yra bėgančio laiko pojūtis, baimė pasenti, negebėti jausti, baimė nebebūti mylimam, patraukliam. Operoje nuskamba Maršalienės žodžiai: „Mes vis dar ieškome pernykščio sniego, tarsi ieškotume to, ko nebėra, kas jau ištirpo.“ Jei man reikėtų įvardyti vieną svarbiausią šio spektaklio simbolį – rinkčiausi baltą rožės spalvą; tai tyrumo, sniego spalva. Tai prabėgusio laiko metafora. Mes nenorime mirti, norėtume gyventi amžinai, vis ieškome to, ką jau esame praradę, – išgyvenimų, kuriuos iš mūsų atėmė bėgantis laikas. Juk tai apie kiekvieno iš mūsų likimą, tiesa?“
Prieš spektaklį lankysimės viename iš Vilniaus muziejų.
opera.lt:
Richardo Strausso opera Rožės kavalierius – vienas ambicingiausių LNOBT pastatymų. Rožės kavalierius – sukurtas 1911 metais, nuostabus šedevras, vienas didžiausių Vokietijos, o kartu ir visos Europos operos teatro pasiekimų, Lietuvoje statomas pirmą kartą. Režisierius Damiano Michieletto ir visa kūrybinė komanda – kūrėjai, dirbantys garsiausiose pasaulio teatrų scenose, tarp kurių La Scala, Metropolitan Opera, Sidnėjaus, Romos, Londono, Berlyno ar Ciūricho operos teatrai, o režisieriaus pavardė puikuojasi šiuo metu populiariausių operos režisierių penketuke.
R. Strausso ir libreto autoriaus H. von Hofmannsthalio Rožės kavalierius yra žavinga meilės, galantiškumo, nesusipratimų, slaptų troškimų ir socialinio orumo komedija, bet pirmiausia šis kūrinys idealizuoja didžią civilizaciją, XVIII a. Vieną, galingos imperijos sostinę. Veiksmas vyksta imperatorienės Marijos Teresės valdymo laikais. Intriga lyg ir įprastinė, primenanti Figaro vedybų siužetą: prasisiekęs turčius stengiasi išleisti dukrą už kilmingo senyvo, finansinių sunkumų turinčio barono, bet tikroji meilė suardo jų planus. Visgi centrine figūra šioje operoje tampa Maršalienės personažas, kuriame, kaip ir Figaro vedybų Grafienėje įsikūnija visa tai, kas šioje komiškoje operoje nejuokinga… Rožės kavalierius – tai valsų stichija, kupina Vienos dvasios, šiam muzikos kultūros centrui būdingo aristokratiškumo, elegancijos, grakštumo ir subtilaus humoro.
Pasak operos režisieriaus Damiano Michieletto, „pagrindinė kūrinio tema yra bėgančio laiko pojūtis, baimė pasenti, negebėti jausti, baimė nebebūti mylimam, patraukliam. Operoje nuskamba Maršalienės žodžiai: „Mes vis dar ieškome pernykščio sniego, tarsi ieškotume to, ko nebėra, kas jau ištirpo.“ Jei man reikėtų įvardyti vieną svarbiausią šio spektaklio simbolį – rinkčiausi baltą rožės spalvą; tai tyrumo, sniego spalva. Tai prabėgusio laiko metafora. Mes nenorime mirti, norėtume gyventi amžinai, vis ieškome to, ką jau esame praradę, – išgyvenimų, kuriuos iš mūsų atėmė bėgantis laikas. Juk tai apie kiekvieno iš mūsų likimą, tiesa?“
Prieš spektaklį lankysimės viename iš Vilniaus muziejų.
2024-06-08/09 dienomis organizuojama kelionė
,,KARALIŠKOJI SOSTINĖ - VARŠUVA"
(Grupė pilna)
Kelionė ,,KARALIŠKOJI SOSTINĖ - VARŠUVA"
(Dviejų dienų pažintinė kelionė autobusu, viena nakvynė viešbutyje su pusryčiais, 2 km iki centro)
Varšuvos lankytini kultūros objektai:
* Varšuvos senamiestis, * Pilies aikštė, * Žygimanto III Vazos kolona, * Varšuvos karališkoji pilis, * Varšuvos Barbakanas - gynybinė siena, * Kanonia aikštė su Stebuklinguoju Varpu ir siauriausiu namu Varšuvoje, * Senamiesčio turgaus aikštė ir Varšuvos simbolis - Undinė, * Šv. Jono Krikštytojo arkikatedra bazilika, * Šv. Kryžiaus bažnyčia, kurioje palaidota F. Šopeno širdis /Kultūros ir mokslo rūmai / Koperniko mokslo centras, o jame-interaktyvi pažintis su šviesa, optinėmis iliuzijomis bei mus supančiais reiškiniais (pagal pageidavimą).
Temos:
* Lenkijos karalystė;
* Mazovijos kunigaikštystė ir Piastų dinastija;
* Lenkijos ,Aukso amžius";
* Gediminaičių dinastija;
* Jadvyga - jauniausioji Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I Didžiojo atžala;
* Tikroji Jogailos meilė;
* Karūnuotasis karalius;
* Nekarūnuotasis karalius;
* Valdovai Europos sostų paunksnėje;
* Stanislovas Augustas Poniatovskis - paskutinis Abiejų Tautų Respublikos (ATR) karalius.
Ekskursija po Varšuvos senamiestį lietuvių kalba.
Tema: * Lietuvos simboliai paslėpti Varšuvoje.
Registracija telefonu +370 648 85842.
VšĮ ,,RENGINIAI TAU" informacija
(Dviejų dienų pažintinė kelionė autobusu, viena nakvynė viešbutyje su pusryčiais, 2 km iki centro)
Varšuvos lankytini kultūros objektai:
* Varšuvos senamiestis, * Pilies aikštė, * Žygimanto III Vazos kolona, * Varšuvos karališkoji pilis, * Varšuvos Barbakanas - gynybinė siena, * Kanonia aikštė su Stebuklinguoju Varpu ir siauriausiu namu Varšuvoje, * Senamiesčio turgaus aikštė ir Varšuvos simbolis - Undinė, * Šv. Jono Krikštytojo arkikatedra bazilika, * Šv. Kryžiaus bažnyčia, kurioje palaidota F. Šopeno širdis /Kultūros ir mokslo rūmai / Koperniko mokslo centras, o jame-interaktyvi pažintis su šviesa, optinėmis iliuzijomis bei mus supančiais reiškiniais (pagal pageidavimą).
Temos:
* Lenkijos karalystė;
* Mazovijos kunigaikštystė ir Piastų dinastija;
* Lenkijos ,Aukso amžius";
* Gediminaičių dinastija;
* Jadvyga - jauniausioji Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I Didžiojo atžala;
* Tikroji Jogailos meilė;
* Karūnuotasis karalius;
* Nekarūnuotasis karalius;
* Valdovai Europos sostų paunksnėje;
* Stanislovas Augustas Poniatovskis - paskutinis Abiejų Tautų Respublikos (ATR) karalius.
Ekskursija po Varšuvos senamiestį lietuvių kalba.
Tema: * Lietuvos simboliai paslėpti Varšuvoje.
Registracija telefonu +370 648 85842.
VšĮ ,,RENGINIAI TAU" informacija