Literatūrinė popietė
"Tėvynė yra mūsų minčių pradžia ir esmė",
skirta knygnešio dienai, 2013-03-16
Kovo 16 - Knygnešio diena. Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas, kai po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Milžinišką darbą atliko draudžiamų spaudinių platintojai - knygnešiai. Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo gabenamos itin aktyviai. Imperinės valdžios atstovai, matydami, jog nebegali sulaikyti slaptojo knygų platinimo, 1904 m. panaikino daugiau kaip 40 metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą. Tad knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį, o kovo 16-oji - įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena - skirta jiems visiems prisiminti ir pagerbti.
2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena.
Savo mintimis apie žymiuosius Lietuvos knygnešius pasidalino popietės vedėjai savanoriai Rūta Godliauskaitė ir Vytenis Urbonas. Popietėje skambėjo kanklės ir smuikas, Linos ir Rasos Žilinskaičių atliekami muzikiniai kūriniai užbūrė visus. Kalbėjo žurnalistas, rašytojas, daugelio premijų laureatas, istorinio romano "Sakmė apie knygnešį" autorius Juozas Kundrotas. Pabaigoje buvo sugiedotas Lietuvos himnas.
Eilės apie knygnešius
KNYGNEŠIŲ DVASIA
Knygnešiu tau lėmė būti,
Knygnešių dvasia šventa.
Ir gaivina kaip šaltinis,
Kaip versmė srauni, tyra.
Tylios naktys graudžiai verkė
Šalto Sibiro glėby.
Išsūpavot mums po raidę
Begaliniam ilgesy.
Knygnešių dvasia šventa
Gyslomis mūs teka.
Vėlei mūsų širdyse
Šventą dvasią kelia.
(Rasa Stankutė)
AR PAREIS KNYGNEŠYSTĖ
Klausia kelias žvaigždėtas tylos,
Kuomet rūkas taku nuvingiuos,
Ar pareis žilagalvis žmogus,
Žiburėlį uždegti languosė
Aš menu jį, tai buvo seniai,
Akys jo kaip pražydę linai.
Kaip varpelis - dainelė liūdna,
Jo viltis - tik paguoda viena,
Kad Tėvynė ištvers, iškentės,
Gimtas žodis sulauks pilnaties.
Puošis saule pakrantės takai.
Vėlei krykštaus prie pirkios vaikai.
Buvo šaltas skausmingas ruduo,
Lapus nešė, skandino vanduo.
Žilagalvį senelį nakčia
Į vergiją išvarė slapčia.
Klausia kelias žvaigždėtos tylos.
Švintant laisvei gimtuos pamariuos:
Knygnešys - žilagalvis žmogus -
Ar pareis įžiebt šviesą languos?
(Juozas Ardzijauskas)
2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena.
Savo mintimis apie žymiuosius Lietuvos knygnešius pasidalino popietės vedėjai savanoriai Rūta Godliauskaitė ir Vytenis Urbonas. Popietėje skambėjo kanklės ir smuikas, Linos ir Rasos Žilinskaičių atliekami muzikiniai kūriniai užbūrė visus. Kalbėjo žurnalistas, rašytojas, daugelio premijų laureatas, istorinio romano "Sakmė apie knygnešį" autorius Juozas Kundrotas. Pabaigoje buvo sugiedotas Lietuvos himnas.
Eilės apie knygnešius
KNYGNEŠIŲ DVASIA
Knygnešiu tau lėmė būti,
Knygnešių dvasia šventa.
Ir gaivina kaip šaltinis,
Kaip versmė srauni, tyra.
Tylios naktys graudžiai verkė
Šalto Sibiro glėby.
Išsūpavot mums po raidę
Begaliniam ilgesy.
Knygnešių dvasia šventa
Gyslomis mūs teka.
Vėlei mūsų širdyse
Šventą dvasią kelia.
(Rasa Stankutė)
AR PAREIS KNYGNEŠYSTĖ
Klausia kelias žvaigždėtas tylos,
Kuomet rūkas taku nuvingiuos,
Ar pareis žilagalvis žmogus,
Žiburėlį uždegti languosė
Aš menu jį, tai buvo seniai,
Akys jo kaip pražydę linai.
Kaip varpelis - dainelė liūdna,
Jo viltis - tik paguoda viena,
Kad Tėvynė ištvers, iškentės,
Gimtas žodis sulauks pilnaties.
Puošis saule pakrantės takai.
Vėlei krykštaus prie pirkios vaikai.
Buvo šaltas skausmingas ruduo,
Lapus nešė, skandino vanduo.
Žilagalvį senelį nakčia
Į vergiją išvarė slapčia.
Klausia kelias žvaigždėtos tylos.
Švintant laisvei gimtuos pamariuos:
Knygnešys - žilagalvis žmogus -
Ar pareis įžiebt šviesą languos?
(Juozas Ardzijauskas)
