2017-02-11 PARODA "VAN GOGH. LIFE IN ART". ANTAKALNIO LANKYTINI OBJEKTAI
Unikali multimedijos paroda "Van Gogh. Life in Art" Vilniuje atskleidžia vieno žymiausio olandų dailininko Van Gogho kūrybą ir tragišką jo likimą. Parodos lankytojus žavi interaktyviai pateikiama visuma - skambant klasikinei muzikai didžiuliuose ekranuose pristatomi dailininko šedevrai, citatos iš laiškų broliui ir draugams. Paveikslai atspindi skirtingus dailininko gyvenimo etapus. Van Gogho gyvenimas buvo kupinas sumaišties, ieškojimų ir nerimo. Vienišas genijus iki pat mirties nebuvo pripažintas ir tai jį labai skaudino. Visą gyvenimą jis blaškėsi tarp genialumo ir beprotystės. Pradėjęs tapyti tik dvidešimt septynerių, per 10 metų sugebėjo sukurti kelis tūkstančius darbų. Pirmieji jo kūriniai buvo niūrūs, tamsių spalvų, vėlesniuose kūryba tapo šviesesnė. Nelaimingas, nemylimas moterų, nesuprastas, nepripažintas publikos, jis tapė impulsyviai ir sėkmingai. "Kad ir kaip dažnai, kaip labai aš jaučiuos nelaimingas, mano viduje visada gyvena tyli, švari harmonija". Van Gogho palikimas tikrai didžiulis ir labai vertingas. Brangiausiai kada nors parduotas paveikslas yra "Gydytojo Gašė portretas", kurį jis nutapė paskutiniaisiais gyvenimo metais. Dailininkas mirė sulaukęs tik trisdešimt septynerių...
Po parodos vykome į Antakalnį, vieną seniausių Vilniaus rajonų, kuris žymus savo architektūriniais paminklais. Vienas žymiausių šios vietovės meno kūrinių-barokinė, gausiai dekoruota lipdiniais Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, statyta 1668 m. Bažnyčios fundatorius LDK didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas.
Antakalnyje yra rūmų, kurie priklausė garsioms giminėms. Tai Sapiegų ir Sluškų rūmai. Nutarę apžiūrėti Sapiegų rūmus, patraukėme parko link. Rūmai buvo statyti 1689-1692 metais ir šiandien baigiami restauruoti, tikimės, kad greitu laiku bus atviri lankytojams. Tai vienintelis Lietuvoje išlikęs baroko didikų užmiesčio rūmų ir parko ansamblis.
Į šiaurę nuo rūmų, buvusiose Sapiegų valdose, yra Išganytojo (Viešpaties Jėzaus) arba Trinitorių bažnyčia ir greta išlikę XVII a. pab. - VIII a. trinitorių vienuolyno pastatai. Nuo 2000 m. čia įsikūrė Šv. Jono brolių ir seserų Šv. Teologo vienuolynas atviras lankytojams. Ekskursijos metu brolis Dismas supažindino mus su vienuolyno ir bažnyčios istorija. Pasirodo, kad vienuolyno namai pradėti statyti 1694 m., baigti XVIII a. pradžioje. Kol buvo statoma bažnyčia, vienuolyne įrengta koplyčia. Keturi dviaukščiai korpusai supa keturkampį uždarą kiemą. Vėlyvojo baroko stiliaus centriško plano bažnyčia įdomi architektūros sprendimu, išlikę dekoro fragmentai liudija aukštą šventovės fundatorių meninės kultūros lygį. Tačiau metų bėgyje bažnyčia buvo niokota, grobstyta. 1864 m. paversta cerkve, pašalinti nišose buvę šeši altoriai, puošni sakykla, A. Sapiegos paminklas, ant nišų archivoltų buvusios skulptūros. Vėliau vienuolyne įsikūrė kareivinės, Universiteto klinikos, bažnyčioje buvo įkurta ligoninė, vėliau-sandėlys. Kultūros paveldas suniokotas taip, kad reikalingos ypač didelės lėšos jam atstatyti. ... Antakalnyje verta apsilankyti Šv. Faustinos (Helenos Kowalskos) namelyje, kur ji gyveno 1933-1936 m., kur vyko apsireiškimas. Dėkojame broliui Dismui, kuris mus palydėjo iki Faustinos namelio.
Unikalūs neobarokinio stiliaus Vileišių rūmai, pastatyti Antakalnyje 1904-1906 m. Projekto autorius-inžinierius Augustas Kleinas, statybą prižiūrėjo pats inžinierius Petras Vileišis. Šiuose rūmuose buvo įsteigta pirmoji lietuvių dailės paroda, veikė Jono Basanavičiaus įsteigta Lietuvių mokslo draugija, lietuvių švietimo draugija "Rytas". Tai buvo neva pirmoji lietuvių tautinio judėjimo rezidencija Vilniuje. Su rūmų istorija, inžinieriaus statytojo Petro Vileišio ir jo šeimos gyvenimu, moksline veikla mus supažindino gerbiama Gražina, visos ekskursijos vardu nuoširdžiai jai dėkojame.
