(Lietuvos etnokultūrinis rajonas-Aukštaitija. Fotografavo L. Urbonienė, K. Vanagienė, S. Vanagas)
2016-10-29 d. KELIONĖ "LIETUVOS ETNOKULTŪRINIS RAJONAS-AUKŠTAITIJA"
Pirmą kartą aukštaičiai paminėti Petro Dusburgiečio kronikoje, žymint Vytenio kovas ginant ir stiprinant kunigaikštystės teritoriją (1294-1300 m). Aukštaitija-didžiausias Lietuvos etnokultūrinis rajonas.Jis pasižymi tarmių, gyvensenos ir etnokultūrinio paveldo margumu. Kelionės metu keliavome naujuoju medžių lajų taku Anykščiuose, aplankėme Zarasų kraštą. Zarasų krašto muziejuje išgirdome įdomų pasakojimą apie krašto istoriją, iškilius žmones, gyvenusius ir aktyviai veikusius čia. Zarasų įkūrimo pradžia laikoma 1506 metai, iki tol čia gyveno sėliai. Tuo metu dabartinio miesto teritorijoje buvęs Zarasų dvaras, o Zaraso ežero Didžiojoje saloje-vienuolynas su mūrine bažnyčia. Salą su ežero krantu jungęs tiltas. 1530 m. vienuolynas perkeltas į Antalieptę, o Zarasų bažnyčia -į krantą. Zarasus iš visų pusių supa ežerai. Kažkada miestas išsiteko vienoje Zaraso ežero saloje, dabar jo ribos remiasi į septynis ežerus. 2011 m. Zaraso ežero pakrantėje įrengtas kraštovaizdžio apžvalgos ratas. Iš Zarasų keliavome į Stelmužę, norėdami aplankyti patį seniausią ir storiausią Lietuvoje augantį ąžuolą. Jo amžius siekia 1500-2000 m., jo skersmuo-3,5 m., apimtis prie žemės 13 m., aukštis-23 m. Stelmužės parke stovi akmeninis Vergų bokštas, kuriame dvarą valdę vokiečiai Folkerzamai kalino baudžiauninkus, ir sunykę dvaro rūmai iš žolių bekyšą.. Apsilankę Imbrade, pamatėme piligrimų išpuoselėtą Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą, Mergelės garbei pastatytą koplyčią, Imbrado bažnyčioje išgirdome sukrečiantį pasakojimą apie bažnyčioje nukankintą kunigą... Kad atstatyti sunykusius Aukštaitijos dvarus, reikalingos didelės lėšos, ne visada laiku jos yra gaunamos. Antazavės dvaras šiandien atrodo ne kaip, apleistas ir nyksta, tačiau džiugu, kad yra entuziastingų žmonių, kurie domisi krašto istorija, dvare yra įsteigę mažytį muziejuką, kuris įdomus savo turiniu. Tikimės, kad dvarui atstatyti reikalingos lėšos bus gautos ir jis artimiausiu laiku atgims. Žymaus lietuvių kalbininko Kazimiero Būgos tėviškėn veda siaurutis apaugęs takelis. Važiuodami juo netikėjome, kad ką rasime. Prof. K. Būga paskelbė daug reikšmingų mokslo veikalų Lietuvoje ir už jos ribų. Jo mokslinis palikimas tapo kertiniu lituanistikos pagrindu. K. Būga paliko tokį milžinišką mokslo lobį, kad juo ligi šiol naudojasi daugelis pasaulio kalbininkų. Šiandien gražiai išpuoselėtas Vasaknų dvaras mena žymius Lietuvai laikus, kai šį dvarą valdė garbingų Radvilų, Pliaterių ir Tiškevičių giminių atstovai. Dvaro teritorijoje atkurtas XVIII a. veikęs bravoras, įrengta pirtis, sutvarkytas parkas su tvenkiniais, išsaugoti arklidžių ir dvaro rūmų fragmentai. Dvaras mielai priima lankytojus, čia galima švęsti šventes, poilsiauti.
