Kelionė į Kryžių kalną, 2015-09-05
Vykdami į Kryžių kalną, aplankėme Kėdainius, Šeduvą, Burbiškį, Kleboniškio km Radviliškio rajone ir Šiaulius.
Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas yra kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo. Kėdainiai paminėti 1372 m. Livonijos kronikoje. Miestas išaugo iš nedidelės gyvenvietės, toje vietoje, kur dabar yra Didžiosios rinkos aikštė. Apžiūrėję Kėdainių senamiestį, nusileidome į evangelikų reformatų bažnyčios kriptą, kur palaidoti kunigaikščių Radvilų šeimos nariai. Tai Radvilų šeimos mauzoliejus-vienintelė 2001 m. atkurta ir sutvarkyta XVII amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų kapavietė Lietuvoje. Mauzoliejuje saugomi 6 kunigaikščių Kristupo Perkūno, Jonušo, Mikalojaus, Jurgio, Stepono ir Elžbietos Radvilų sarkofagai.
Įspūdinga aplinka pasižymi Šeduvos malūnas, kuris šiandien svetingai priima turistus. Čia įsikūrę modernūs svečių namai, restorane galima atsigerti kavos, pavalgyti.
Kleboniškių kaimas išsidėstęs vaizdingame Daugyvenės upės slėnyje.Kaimo buities muziejaus pastatai, kuriuose įrengtos įvairios ekspozicijos, padeda lankytojams sugrįžti į praeitį, į senelių ir prosenelių etnografinį kaimą. Ekspozicijose randame senoviškus baldus, namų apyvokos reikmenis, žemės ūkio padargus ir techniką. Muziejus iš tikrųjų labai turtingas, čia gausu eksponatų, muziejui priklauso net vėjo malūnas, kurį 1884 m. pastatė malūnų meistras Šiaulinskis. Dėkojame muziejininkei Daliai, kuri maloniai mums pristatė muziejaus eksponatus.
Burbiškio dvaro istorija mena XVII amžių.Dvaro savininkai buvo Andrejus Drobišas, Konstantinas Drobišas, Tovianskiai,Straševičiai, Baženskiai. Baženskių valdymo laikotarpiu dvaras ir parkas buvo išpuošti. 1912 m. parko centrinėje dalyje buvo pastatytas Kazimiero Ulianskio kūrinys - Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas. Tai buvo pirmasis Vytauto paminklas Lietuvoje. Dvaro parko aplinka labai graži, sutvarkyti parko takai ir alėjos, gėlynai, tvenkinių salas jungia tiltai, didingi parko vartai, prieš vartus stovi Šv. M. Marijos skulptūra. Šiandien dvare kuriamos naujos tradicijos, kasmet rengiama tulpių žydėjimo šventė.
Šiemet Lietuvą garsinančiam Kryžių kalnui sukanka 165 metai. 1850 m. Šiaulių ekonomijos dvarų iždininkas M. Hriškevičius rašė, kad vienas Jurgaičių gyventojų sunkiai sirgdamas Dievui pažadėjo, kad, jei nuo ligos gyvas liks, tai ant to kalno pastatys kryžių. Atsitiko taip, kad statydamas kryžių jis pagijo. Kai ši žinia pasklido, žmonės ėmė statyti kryžius ant kalno savo intencijomis, kad jų skaitlingumą dabar matome. 1990 m. rudenį ŠPI studentai pamėgino suskaičiuoti kryžius. Jų užrašuose buvo užfiksuoti 14 387 stovintys kryžiai ir daugiau kaip 40 tūkst. mažų kryželių. Kalne kryžiai jau nebetilpo, tai jie buvo statomi greta kalno.
Kryžiai ir koplytstulpiai Lietuvoje statomi nuo senų laikų. Tai liudija didelį lietuvių maldingumą. Tačiau Jurgaičių piliakalnis tapo išskirtine vieta.Šventasis tėvas apsilankęs Lietuvoje 1993 m. davė patarimą rodyti šį kalną visai Europai, visam pasauliui. Į Šventojo tėvo patarimą atsiliepė Lietuva ir jį tebevykdo...
Apsilankę pranciškonų vienuolyne prie Kryžių kalno, į Kauną grįžome per Šiaulius. Čia pabuvoję Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedroje vykome į Saulės laikrodžio aikštę, kurios pagrindinis akcentas - Stanislovo Kuzmos paauksuota bronza padabinta dekoratyvinė skulptūra "Šaulys". Skulptūra tarsi jungia tris miesto simbolius: Saulę, įprasminusią kažkada vykusį Saulės mūšį, Šaulį, nuo kurio kildinamas miesto vardas, ir laiką, kuris prabėgo nuo tos dienos, kai buvo miesto vardas paminėtas pirmąjį kartą (1236 m.). Ekskursiją baigėme apžiūrėję Chaimo Frenkelio vilą iš išorės, pasivaikščioję parke.
Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas yra kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo. Kėdainiai paminėti 1372 m. Livonijos kronikoje. Miestas išaugo iš nedidelės gyvenvietės, toje vietoje, kur dabar yra Didžiosios rinkos aikštė. Apžiūrėję Kėdainių senamiestį, nusileidome į evangelikų reformatų bažnyčios kriptą, kur palaidoti kunigaikščių Radvilų šeimos nariai. Tai Radvilų šeimos mauzoliejus-vienintelė 2001 m. atkurta ir sutvarkyta XVII amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų kapavietė Lietuvoje. Mauzoliejuje saugomi 6 kunigaikščių Kristupo Perkūno, Jonušo, Mikalojaus, Jurgio, Stepono ir Elžbietos Radvilų sarkofagai.
Įspūdinga aplinka pasižymi Šeduvos malūnas, kuris šiandien svetingai priima turistus. Čia įsikūrę modernūs svečių namai, restorane galima atsigerti kavos, pavalgyti.
Kleboniškių kaimas išsidėstęs vaizdingame Daugyvenės upės slėnyje.Kaimo buities muziejaus pastatai, kuriuose įrengtos įvairios ekspozicijos, padeda lankytojams sugrįžti į praeitį, į senelių ir prosenelių etnografinį kaimą. Ekspozicijose randame senoviškus baldus, namų apyvokos reikmenis, žemės ūkio padargus ir techniką. Muziejus iš tikrųjų labai turtingas, čia gausu eksponatų, muziejui priklauso net vėjo malūnas, kurį 1884 m. pastatė malūnų meistras Šiaulinskis. Dėkojame muziejininkei Daliai, kuri maloniai mums pristatė muziejaus eksponatus.
Burbiškio dvaro istorija mena XVII amžių.Dvaro savininkai buvo Andrejus Drobišas, Konstantinas Drobišas, Tovianskiai,Straševičiai, Baženskiai. Baženskių valdymo laikotarpiu dvaras ir parkas buvo išpuošti. 1912 m. parko centrinėje dalyje buvo pastatytas Kazimiero Ulianskio kūrinys - Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas. Tai buvo pirmasis Vytauto paminklas Lietuvoje. Dvaro parko aplinka labai graži, sutvarkyti parko takai ir alėjos, gėlynai, tvenkinių salas jungia tiltai, didingi parko vartai, prieš vartus stovi Šv. M. Marijos skulptūra. Šiandien dvare kuriamos naujos tradicijos, kasmet rengiama tulpių žydėjimo šventė.
Šiemet Lietuvą garsinančiam Kryžių kalnui sukanka 165 metai. 1850 m. Šiaulių ekonomijos dvarų iždininkas M. Hriškevičius rašė, kad vienas Jurgaičių gyventojų sunkiai sirgdamas Dievui pažadėjo, kad, jei nuo ligos gyvas liks, tai ant to kalno pastatys kryžių. Atsitiko taip, kad statydamas kryžių jis pagijo. Kai ši žinia pasklido, žmonės ėmė statyti kryžius ant kalno savo intencijomis, kad jų skaitlingumą dabar matome. 1990 m. rudenį ŠPI studentai pamėgino suskaičiuoti kryžius. Jų užrašuose buvo užfiksuoti 14 387 stovintys kryžiai ir daugiau kaip 40 tūkst. mažų kryželių. Kalne kryžiai jau nebetilpo, tai jie buvo statomi greta kalno.
Kryžiai ir koplytstulpiai Lietuvoje statomi nuo senų laikų. Tai liudija didelį lietuvių maldingumą. Tačiau Jurgaičių piliakalnis tapo išskirtine vieta.Šventasis tėvas apsilankęs Lietuvoje 1993 m. davė patarimą rodyti šį kalną visai Europai, visam pasauliui. Į Šventojo tėvo patarimą atsiliepė Lietuva ir jį tebevykdo...
Apsilankę pranciškonų vienuolyne prie Kryžių kalno, į Kauną grįžome per Šiaulius. Čia pabuvoję Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedroje vykome į Saulės laikrodžio aikštę, kurios pagrindinis akcentas - Stanislovo Kuzmos paauksuota bronza padabinta dekoratyvinė skulptūra "Šaulys". Skulptūra tarsi jungia tris miesto simbolius: Saulę, įprasminusią kažkada vykusį Saulės mūšį, Šaulį, nuo kurio kildinamas miesto vardas, ir laiką, kuris prabėgo nuo tos dienos, kai buvo miesto vardas paminėtas pirmąjį kartą (1236 m.). Ekskursiją baigėme apžiūrėję Chaimo Frenkelio vilą iš išorės, pasivaikščioję parke.
