Kelionė "Aukštaitijos dvarai", 2014-09-27
Tik keliaudami po Lietuvą galime geriau ją pažinti, patirti krašto grožį, įsigilinti į Lietuvos kultūrą ir istoriją. Siekdami daugiau sužinoti apie Aukštaitijos dvarus, dabartinę jų būklę, patraukėme į kelionę.
Pirma, aplankėme Veprių dvarą, kuris buvo žinomas nuo 1542 metų. Jo savininkai dažnai keitėsi, jį valdė Kęsgailos, Oginskiai, Šemetos, Tyzenhauzai, Kosakovskiai, Pliateriai. Šiandien dvaras "nežinomas", vos radom, jokių rodyklių į jį, stovi niūrus, apleistas ir vienišas (ž. nuotr).
Siesikų pilis-dvaras buvo tiek reprezentacinio, tiek gynybinio pobūdžio. Dvarą įkūrė Gabrielius Daumantas Siesikas, vėliau jį valdė Radvilos ir Daugėlos, pavertę dvarą paveikslų, skulptūrų, ginklų, knygų saugykla. Per visą savo laikotarpį ne kartą niokota, daug kartų atstatinėta. Šiandien naujas jos savininkas A. Matulaitis savo nuosavomis lėšomis bando vėl ją atstatyti, prikelti naujam gyvenimui.
Trys broliai Stackevičiai ir jų žmonos, dabartiniai Taujėnų dvaro savininkai, rūpinasi dvaro sutvarkymu, patys priiminėja turistus, organizuoja renginius. Dvaro autentiškoje aplinkoje įkurtas viešbutis, restoranas, teikiamos maitinimo, nakvynės, patalpų nuomos paslaugos. Dvaras nuostabiai gražus ir turtingas senoviniais baldais, paveikslais, statulomis, medžioklės trofėjais, senoviniais ginklais. Labai gražiai sutvarkyta aplinka, įspūdingas parkas, čiurlenantis fontanas.
Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvaras pasitinka naujai rekonstruotais dvaro statiniais, čia buvo naudojamos ES lėšos. Dvaro istorija prasideda 1934 m., dvaro būta gana kukliai įrengto, kuklus rūmų vidus, kambariai nedideli, baldų juose daug nebuvo. Prezidentas jame viešėjo nedažnai, vis neturėdavo laiko. Surinkta duomenų, kad prezidentas ketino savąjį dvarą testamentu palikti valstybei. Pasėdėję prezidento krėsle jo darbo kabinete, patraukėme į Kavarską.
Anykščių rajono Kavarsko miestelyje aplankę tufų (suakmenėjusių klinčių) šaltinį, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, Kavarsko mažąją Hidroelektrinę, patraukėme toliau.
Archeologijos paminklas Svirnų piliakalnis pasitiko mus kelyje Kavarskas-Ukmergė. Piliakalnis datuojamas I tūkst.- II tūkst. pradžia. Nuo piliakalnio atsiveria nuostabus vaizdas, grožėjomės gražiomis apylinkėmis, kiekvienam keliautojui siūlytume tai pamatyti..
Svirnų dvaras mus sutiko nesvetingai, sugriuvęs, apaugęs žolynais, visiškai nuniokotas, matyt," valstybės nesaugomas", todėl, kad "nelaikomas kultūros paveldu" (?) (ž. nuotr.). Liūdna visa tai matyti, o kažkada čia vyko gyvenimas..
Šventupės (Vidiškių) dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1492 metų, jį valdė bajorai Vidiškiai. Vėliau dvaras atiteko Dambrauskams, Koskams, Komarams. Šiuo metu dvare įsikūrusi biblioteka, bendruomenės salė, vyksta renginiai. Dvaras atstatinėjamas.
Kelionės pabaigoje aplankėme Ukmergės piliakalnį, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, paminklą Nepriklausomybei, ir kitus Ukmergės objektus.
Pirma, aplankėme Veprių dvarą, kuris buvo žinomas nuo 1542 metų. Jo savininkai dažnai keitėsi, jį valdė Kęsgailos, Oginskiai, Šemetos, Tyzenhauzai, Kosakovskiai, Pliateriai. Šiandien dvaras "nežinomas", vos radom, jokių rodyklių į jį, stovi niūrus, apleistas ir vienišas (ž. nuotr).
Siesikų pilis-dvaras buvo tiek reprezentacinio, tiek gynybinio pobūdžio. Dvarą įkūrė Gabrielius Daumantas Siesikas, vėliau jį valdė Radvilos ir Daugėlos, pavertę dvarą paveikslų, skulptūrų, ginklų, knygų saugykla. Per visą savo laikotarpį ne kartą niokota, daug kartų atstatinėta. Šiandien naujas jos savininkas A. Matulaitis savo nuosavomis lėšomis bando vėl ją atstatyti, prikelti naujam gyvenimui.
Trys broliai Stackevičiai ir jų žmonos, dabartiniai Taujėnų dvaro savininkai, rūpinasi dvaro sutvarkymu, patys priiminėja turistus, organizuoja renginius. Dvaro autentiškoje aplinkoje įkurtas viešbutis, restoranas, teikiamos maitinimo, nakvynės, patalpų nuomos paslaugos. Dvaras nuostabiai gražus ir turtingas senoviniais baldais, paveikslais, statulomis, medžioklės trofėjais, senoviniais ginklais. Labai gražiai sutvarkyta aplinka, įspūdingas parkas, čiurlenantis fontanas.
Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvaras pasitinka naujai rekonstruotais dvaro statiniais, čia buvo naudojamos ES lėšos. Dvaro istorija prasideda 1934 m., dvaro būta gana kukliai įrengto, kuklus rūmų vidus, kambariai nedideli, baldų juose daug nebuvo. Prezidentas jame viešėjo nedažnai, vis neturėdavo laiko. Surinkta duomenų, kad prezidentas ketino savąjį dvarą testamentu palikti valstybei. Pasėdėję prezidento krėsle jo darbo kabinete, patraukėme į Kavarską.
Anykščių rajono Kavarsko miestelyje aplankę tufų (suakmenėjusių klinčių) šaltinį, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, Kavarsko mažąją Hidroelektrinę, patraukėme toliau.
Archeologijos paminklas Svirnų piliakalnis pasitiko mus kelyje Kavarskas-Ukmergė. Piliakalnis datuojamas I tūkst.- II tūkst. pradžia. Nuo piliakalnio atsiveria nuostabus vaizdas, grožėjomės gražiomis apylinkėmis, kiekvienam keliautojui siūlytume tai pamatyti..
Svirnų dvaras mus sutiko nesvetingai, sugriuvęs, apaugęs žolynais, visiškai nuniokotas, matyt," valstybės nesaugomas", todėl, kad "nelaikomas kultūros paveldu" (?) (ž. nuotr.). Liūdna visa tai matyti, o kažkada čia vyko gyvenimas..
Šventupės (Vidiškių) dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1492 metų, jį valdė bajorai Vidiškiai. Vėliau dvaras atiteko Dambrauskams, Koskams, Komarams. Šiuo metu dvare įsikūrusi biblioteka, bendruomenės salė, vyksta renginiai. Dvaras atstatinėjamas.
Kelionės pabaigoje aplankėme Ukmergės piliakalnį, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, paminklą Nepriklausomybei, ir kitus Ukmergės objektus.
