J.F. Halevy opera "Žydė" (ekskursija po Radvilų rūmų muziejų), 2013-02-09
Radvilos - viena garsiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystėje didikų giminių, aktyviai dalyvavusių Senosios Lietuvos valstybės gyvenime nuo XV a. pradžios iki pat jos sunaikinimo XVIII a. pabaigoje.
Giminės pradžia siejama su legenda: Krivis Lizdeika radęs vilko guolyje vaiką, kurį užauginęs Radvilo („rado vilko...“) vardu.
Radvilų giminė kilusi iš bajorų Astikų, kurių tėvonija buvo netoli Kernavės. Vytauto Didžiojo bendražygis Kristinas Astikas turėjo sūnų Radvilą Astikaitį, kuris ir laikomas giminės pradininku, nes jo vardas virto giminės pavarde. Pirmasis ja rašėsi Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila, pramintas Senuoju. Mikalojaus Senojo sūnūs tapo trijų Radvilų giminės šakų pradininkais: Biržų–Dubingių (protestantiškosios), Nesvyžiaus–Olykos (katalikiškosios) ir greit nutrūkusios Goniondzo–Raigardo. Radvilų genealoginis medis labai išsišakojęs. Iki mūsų dienų išliko nesvyžiškės šakos Klecko atšakos palikuonys. XVIII a. viduryje Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė pavedė dailininkui Herškei Leibovičiui grafiškai reprodukuoti Nesvyžiaus dvaro galerijos Radvilų portretus. Taip buvo sukurtos 165 graviūros, šiandien eksponuojamos muziejaus Radvilų salėje.
Radvilų rūmų rezidenciją XVII a.Vilniuje pastatė kunigaikštis Jonušas Radvila.
Labai dėkojame muziejaus darbuotojai Aušrai, kuri pravedė įdomią ekskursiją po Radvilų rūmus, supažindino su vertinga ikonografija, pristatė svarbiausius istorinius faktus, archeologinius radinius.
J.F.Halevy opera "Žydė" sužavėjo nuostabia melodinga muzika, įspūdingu pastatymu, gausiu dalyvių skaičiumi scenoje, aktualia meilės ir neapykantos, vilties ir praradimo tema.
Kardinolas antrą kartą praranda savo dukrą, kuri buvo užauginta žydo juvelyro šeimoje. Žydaitės ir krikščionio meilė pražūtinga, atima bet kokią viltį laimei...
Opera "Žydė", išgarsinusi kompozitorių visoje Europoje, atnešė jam nemirtingumą ir šlovę. Spektaklį mūsų scenoje pastatė vokiečių režisierius Gunteris Krameris.
Giminės pradžia siejama su legenda: Krivis Lizdeika radęs vilko guolyje vaiką, kurį užauginęs Radvilo („rado vilko...“) vardu.
Radvilų giminė kilusi iš bajorų Astikų, kurių tėvonija buvo netoli Kernavės. Vytauto Didžiojo bendražygis Kristinas Astikas turėjo sūnų Radvilą Astikaitį, kuris ir laikomas giminės pradininku, nes jo vardas virto giminės pavarde. Pirmasis ja rašėsi Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila, pramintas Senuoju. Mikalojaus Senojo sūnūs tapo trijų Radvilų giminės šakų pradininkais: Biržų–Dubingių (protestantiškosios), Nesvyžiaus–Olykos (katalikiškosios) ir greit nutrūkusios Goniondzo–Raigardo. Radvilų genealoginis medis labai išsišakojęs. Iki mūsų dienų išliko nesvyžiškės šakos Klecko atšakos palikuonys. XVIII a. viduryje Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė pavedė dailininkui Herškei Leibovičiui grafiškai reprodukuoti Nesvyžiaus dvaro galerijos Radvilų portretus. Taip buvo sukurtos 165 graviūros, šiandien eksponuojamos muziejaus Radvilų salėje.
Radvilų rūmų rezidenciją XVII a.Vilniuje pastatė kunigaikštis Jonušas Radvila.
Labai dėkojame muziejaus darbuotojai Aušrai, kuri pravedė įdomią ekskursiją po Radvilų rūmus, supažindino su vertinga ikonografija, pristatė svarbiausius istorinius faktus, archeologinius radinius.
J.F.Halevy opera "Žydė" sužavėjo nuostabia melodinga muzika, įspūdingu pastatymu, gausiu dalyvių skaičiumi scenoje, aktualia meilės ir neapykantos, vilties ir praradimo tema.
Kardinolas antrą kartą praranda savo dukrą, kuri buvo užauginta žydo juvelyro šeimoje. Žydaitės ir krikščionio meilė pražūtinga, atima bet kokią viltį laimei...
Opera "Žydė", išgarsinusi kompozitorių visoje Europoje, atnešė jam nemirtingumą ir šlovę. Spektaklį mūsų scenoje pastatė vokiečių režisierius Gunteris Krameris.
