2026-10-03 Kelionė ,,LATVIJOS PILYS. DIDYBĖ IR GRIŪTIS"
2026-10-03 d. ,,LATVIJOS PILYS. DIDYBĖ IR GRIŪTIS"
Lankytini objektai: Krustpilio pilis, Kuoknesės pilis, Cesvainės pilis.
Krustpilio pilis buvo minima nuo 1237 m. Pilies pavadinimas kilęs nuo fasade iškalto kryžiaus – vietiniai gyventojai dar XIX a. viduryje pilį vadino „kryžiaus ženklo pilimi“ (latvių k. krusts – kryžius). Pilis buvo svarbi kelio į Latgalą dalis, pro ją ėjo Rygos – Daugpilio kelias. XVI a. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras pilį padovanojo Nikolajui Korfui. Kelis šimtmečius pilis priklausė baronų fon Korfų šeimai. Šiuo metu čia įsikūręs Jekabpilio istorijos muziejus. Tai vienas iš seniausių savivaldybių muziejų Latvijoje, įkurtas 1920 m.
Susipažinsime su pilies istorija, nuolatine ekspozicija, rūsyje apžiūrėsime seniausias mūrinės pilies dalis. Pilies vartų bokšte eksponuojamos meno parodos ir atsiveria žavinti miesto panorama.
Istorinis Koknesės (Kuoknesės) miestelis, ant Dauguvos upės kranto. Čia išlikę įspūdingi viduramžių pilies griuvėsiai. O po pilies mūro akmenimis, visai čia pat po kojomis, ant buvusio kalno šlaito dviejų užtvenktų upių santakoje rangosi paslaptingi gelmių monstrai – milžiniški šamai. Pirmame tūkstantmetyje Kuoknesės vietoje buvo įtvirtinta latgalių gyvenvietė, XI a. - 1208 m. čia stovėjo medinė pilis. XII a. - 1208 m. Kuoknesės kunigaikštystės centras, 1208 m. jis atiteko Rygos vyskupui. 1209 m. vyskupas Albertas buvusios senovės latvių medinės pilies vietoje liepė pastatyti mūrinę pilį. Miesto teisės nuo 1277 m. Nuo XIV a. priklausė Hanzai. 1397-1561 m. viena Rygos arkivyskupų rezidencijų. XVI a, antroje pusėje ir XVII a. – svarbi karinė tvirtovė.
1562-1569 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 1569-1629 m. ir Abiejų Tautų Respublikos tvirtovė, nuo 1629 m. priklausė Švedijai. 1577 ir 1656-1661 m. Kuoknesę buvo užėmusi Rusijos, 1700 m. – Abiejų Tautų respublikos valdovo Augusto II Saksonijos kariuomenė, kuri 1701 m. pilį susprogdino. Po Šiaurės karo 1725 m. Kuoknesė atiteko Rusijai. XVII a. pab. prarado miesto teises, XVIII a. pradžioje sunyko. Nuo 1918 m. priklauso Latvijos Respublikai.
Cesvainė turi ilgą istoriją – vokiškas vietovės pavadinimas Seβwegen pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1209 m., o 1390 m. čia buvo pastatyta pirmoji mūrinė pilis, kurios iki šių dienų išliko tik nedidelis fragmentas.
Naujoji pilis, kurią žinome kaip Cesvainės pilį, buvo pastatyta 1893 – 1896 m. Ji buvo pastatyta Cesvainės dvaro savininkui Adolfui von Vulfui kaip jo šeimos gyvenamasis namas, prijungiant prie jau buvusio dvaro pastatų ansamblio. Cesvainės dvaras von Vulfų šeimai priklausė nuo 1815 m. Iš dvaro pastatų, kurie daugiausia buvo pastatyti XIX a., išliko įvairios kokybės girininko namai, arklidės, tvartai, alaus darykla, šiltnamiai, valdytojo namas ir kt.
Ši kelionė -tai dovana keliautojams, istorijos mylėtojams, kuriuos domina Latvijos pilių iškilimas, didybė ir griūtis.
Registracija telefonu: +370 648 85842
VšĮ ,,RENGINIAI TAU" informacija
Lankytini objektai: Krustpilio pilis, Kuoknesės pilis, Cesvainės pilis.
Krustpilio pilis buvo minima nuo 1237 m. Pilies pavadinimas kilęs nuo fasade iškalto kryžiaus – vietiniai gyventojai dar XIX a. viduryje pilį vadino „kryžiaus ženklo pilimi“ (latvių k. krusts – kryžius). Pilis buvo svarbi kelio į Latgalą dalis, pro ją ėjo Rygos – Daugpilio kelias. XVI a. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras pilį padovanojo Nikolajui Korfui. Kelis šimtmečius pilis priklausė baronų fon Korfų šeimai. Šiuo metu čia įsikūręs Jekabpilio istorijos muziejus. Tai vienas iš seniausių savivaldybių muziejų Latvijoje, įkurtas 1920 m.
Susipažinsime su pilies istorija, nuolatine ekspozicija, rūsyje apžiūrėsime seniausias mūrinės pilies dalis. Pilies vartų bokšte eksponuojamos meno parodos ir atsiveria žavinti miesto panorama.
Istorinis Koknesės (Kuoknesės) miestelis, ant Dauguvos upės kranto. Čia išlikę įspūdingi viduramžių pilies griuvėsiai. O po pilies mūro akmenimis, visai čia pat po kojomis, ant buvusio kalno šlaito dviejų užtvenktų upių santakoje rangosi paslaptingi gelmių monstrai – milžiniški šamai. Pirmame tūkstantmetyje Kuoknesės vietoje buvo įtvirtinta latgalių gyvenvietė, XI a. - 1208 m. čia stovėjo medinė pilis. XII a. - 1208 m. Kuoknesės kunigaikštystės centras, 1208 m. jis atiteko Rygos vyskupui. 1209 m. vyskupas Albertas buvusios senovės latvių medinės pilies vietoje liepė pastatyti mūrinę pilį. Miesto teisės nuo 1277 m. Nuo XIV a. priklausė Hanzai. 1397-1561 m. viena Rygos arkivyskupų rezidencijų. XVI a, antroje pusėje ir XVII a. – svarbi karinė tvirtovė.
1562-1569 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 1569-1629 m. ir Abiejų Tautų Respublikos tvirtovė, nuo 1629 m. priklausė Švedijai. 1577 ir 1656-1661 m. Kuoknesę buvo užėmusi Rusijos, 1700 m. – Abiejų Tautų respublikos valdovo Augusto II Saksonijos kariuomenė, kuri 1701 m. pilį susprogdino. Po Šiaurės karo 1725 m. Kuoknesė atiteko Rusijai. XVII a. pab. prarado miesto teises, XVIII a. pradžioje sunyko. Nuo 1918 m. priklauso Latvijos Respublikai.
Cesvainė turi ilgą istoriją – vokiškas vietovės pavadinimas Seβwegen pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1209 m., o 1390 m. čia buvo pastatyta pirmoji mūrinė pilis, kurios iki šių dienų išliko tik nedidelis fragmentas.
Naujoji pilis, kurią žinome kaip Cesvainės pilį, buvo pastatyta 1893 – 1896 m. Ji buvo pastatyta Cesvainės dvaro savininkui Adolfui von Vulfui kaip jo šeimos gyvenamasis namas, prijungiant prie jau buvusio dvaro pastatų ansamblio. Cesvainės dvaras von Vulfų šeimai priklausė nuo 1815 m. Iš dvaro pastatų, kurie daugiausia buvo pastatyti XIX a., išliko įvairios kokybės girininko namai, arklidės, tvartai, alaus darykla, šiltnamiai, valdytojo namas ir kt.
Ši kelionė -tai dovana keliautojams, istorijos mylėtojams, kuriuos domina Latvijos pilių iškilimas, didybė ir griūtis.
Registracija telefonu: +370 648 85842
VšĮ ,,RENGINIAI TAU" informacija
2026-11-21 d. PREMJERA BALETAS ,,GYVENIMO PULSAS"
2026-11-21 d. PREMJERA BALETAS ,, GYVENIMO PULSAS"
Šiuolaikinio baleto diptiką „Gyvenimo pulsas“ sudarys du choreografiniai darbai. Pirmasis – Davido Dawsono „Širdies ritmu“ pagal Marjan Mozetich muziką. Antrasis – Martyno Rimeikio „I Like“, sukurtas pagal Vidmanto Bartulio muziką. Tai bus gražus šiuolaikinio baleto spektaklis.
Iš opera.lt: Nyderlandų nacionalinio baleto ir Kanados nacionalinio baleto trupių reziduojantysis choreografas Davidas Dawsonas pasižymi originaliu braižu, kuris jau įkvėpė nemažai jaunų choreografų. Pasak baleto meno vadovės Jurgitos Droninos, „kurdamas baletus jis atsispiria nuo muzikos. Tai tikras anglų baleto mokyklos atstovas, kuriam sunku prilygti judesių muzikalumu, preciziškumu ir, žinoma, technikos sudėtingumu. Praplėsdamas įprastas klasikinės baleto kalbos galimybes, jis atveria judesių beribiškumą.“
Šį D. Dawsono baletą 2022 m. pastatė Bavarijos valstybinio baleto trupė (Miunchenas). Choreografas pasakoja: „Įsivaizdavau širdį kaip asmenį ir kaip toji širdis galėtų parodyti emocijų, tamsių ir šviesių, poveikį ar patiną kaip spalvą ir judėjimą. Bandžiau vizualizuoti šią širdį spiralių ir sūkurių šokiu, su visomis tomis emocijomis scenoje. Kiekvienas šokėjas kuria savo širdies kelionę kaip tiesioginį atsaką į tos akimirkos muziką arba kaip emocijų vėrinį, išreiškiantį savo sielos istoriją. Tai kūrinys apie pačią meilę. Šie širdies ritmai yra odė meilei. Tai meilės sonetas. Jis džiaugsmingas, aistringas, ugningas. Jis gyvas. Tai būties šventė.“
„M. Rimeikio kūrybos braižas – stipri ir gili dramatinė linija, nuo kurios jis paprastai atsispiria. Kaip muzikos autorius V. Bartulis savo kūrinių cikle I like… kalbasi su mylimais kompozitoriais, taip choreografas šiame balete tarsi išreiškia emocinę reakciją į šią muziką. Spektaklis tampa poezija, nostalgiškais prisiminimais kalbančia apie prabėgusį laiką.
Šiuolaikinio baleto diptiką „Gyvenimo pulsas“ sudarys du choreografiniai darbai. Pirmasis – Davido Dawsono „Širdies ritmu“ pagal Marjan Mozetich muziką. Antrasis – Martyno Rimeikio „I Like“, sukurtas pagal Vidmanto Bartulio muziką. Tai bus gražus šiuolaikinio baleto spektaklis.
Iš opera.lt: Nyderlandų nacionalinio baleto ir Kanados nacionalinio baleto trupių reziduojantysis choreografas Davidas Dawsonas pasižymi originaliu braižu, kuris jau įkvėpė nemažai jaunų choreografų. Pasak baleto meno vadovės Jurgitos Droninos, „kurdamas baletus jis atsispiria nuo muzikos. Tai tikras anglų baleto mokyklos atstovas, kuriam sunku prilygti judesių muzikalumu, preciziškumu ir, žinoma, technikos sudėtingumu. Praplėsdamas įprastas klasikinės baleto kalbos galimybes, jis atveria judesių beribiškumą.“
Šį D. Dawsono baletą 2022 m. pastatė Bavarijos valstybinio baleto trupė (Miunchenas). Choreografas pasakoja: „Įsivaizdavau širdį kaip asmenį ir kaip toji širdis galėtų parodyti emocijų, tamsių ir šviesių, poveikį ar patiną kaip spalvą ir judėjimą. Bandžiau vizualizuoti šią širdį spiralių ir sūkurių šokiu, su visomis tomis emocijomis scenoje. Kiekvienas šokėjas kuria savo širdies kelionę kaip tiesioginį atsaką į tos akimirkos muziką arba kaip emocijų vėrinį, išreiškiantį savo sielos istoriją. Tai kūrinys apie pačią meilę. Šie širdies ritmai yra odė meilei. Tai meilės sonetas. Jis džiaugsmingas, aistringas, ugningas. Jis gyvas. Tai būties šventė.“
„M. Rimeikio kūrybos braižas – stipri ir gili dramatinė linija, nuo kurios jis paprastai atsispiria. Kaip muzikos autorius V. Bartulis savo kūrinių cikle I like… kalbasi su mylimais kompozitoriais, taip choreografas šiame balete tarsi išreiškia emocinę reakciją į šią muziką. Spektaklis tampa poezija, nostalgiškais prisiminimais kalbančia apie prabėgusį laiką.
